Lietuva mokslininkų diskusijomis, parodomis, paradais ir koncertais mini okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo dešimtmetį.
Rugsėjo 1-ąją minimos Laisvės dienos renginių įžangoje, penktadienį, Lietuvos karo akademijoje buvo surengta mokslinė konferencija "Okupacinės kariuomenės išvedimas. 1993 metai".
Vilniuje sekmadienį okupacinės kariuomenės išvedimo minėjimas prasidės iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje ir pučiamųjų orkestrų koncertu.
Vėliau karių paradas žygiuos Gedimino prospektu link Simono Daukanto aikštės, kur vyks Prezidentūros vėliavų pakeitimo ceremonija bei orkestrų koncertas.
Šventę Vilniuje vainikuos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas Prezidentūros rūmų vidiniame kieme ir fejerverkai.
Kaune sekmadienį vyks Šv. Mišios Kauno įgulos bažnyčioje. Vienybės aikštėje veiks ginkluotės ir kovinės technikos paroda, karo muziejaus sodelyje rengiamas varpų muzikos koncertas ir Vyčio kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija.
Šiuose renginiuose dalyvaus prezidentas Rolandas Paksas, kuris Prezidento rūmuose Kaune susitiks su Krašto apsaugos ministerijos, Kauno įgulos, Kauno apskrities ir miesto vadovybe, aukštųjų mokyklų rektoriais.
Laisvės dienos proga rugpjūčio 31 d. visuose kariuomenės daliniuose vyks atvirų durų renginiai.
1993-ųjų rugpjūčio 31-ąją, prieš pat vidurnaktį, Lietuvos sieną kirto Rusijos traukinys su paskutiniais - desantinio pulko - kariais.
Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos šalių, kurią paliko buvusi SSRS kariuomenė, ir tai pasaulyje buvo įvertinta kaip didelė jaunos valstybės politikų bei diplomatų pergalė.
Pirmasis oficialus Lietuvos ir Rusijos derybų delegacijų sutikimas dėl kariuomenės išvedimo įvyko 1992 metų sausio 29 dieną. Po savaitės tuometinis krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas pasirašė pirmą Rusijos karinio objekto, buvusio Vilniaus rajone Mickūnuose, priėmimo - perdavimo aktą.
1992 metais rugsėjo mėnesį Maskvoje tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką.
Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo apie 22 tūkst. Rusijos kariškių. Tai sudarė 5 divizijas ir 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančios paskirties padalinius.
Į Sovietų Sąjungos sudėtį inkorporuota Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolęs SSRS kraštas. Todėl šioje vietoje sovietų kariškiai buvo sukūrę placdarmą desanto grupuotėms, kurias galima buvo greitai permesti į reikalingą vietą regione.
Lietuvoje buvo dislokuotos 3 desanto divizijos, desantininkų rengimo mokykla, jų transportavimo aviacija, kuriai buvo įrengti aerodromai Kėdainiuose, Panevėžyje, Karmėlavoje. Iš čia 20 amžiaus 6-7 dešimtmečiuose buvo permesti pirmieji kariniai daliniai į sovietizavimui pasipriešinusius Budapeštą ir Prahą.
Lietuvos teritorijoje taip pat buvo įrengtos oro erdvės stebėjimo sistemos, radarų tinklas. Linksmakalnyje prie Kauno veikė KGB žinioje buvęs radijo žvalgybos centras.
Dabar Lietuvoje rugsėjo 1-oji minima kaip Laisvės diena.
Pirmieji tuometinės Raudonosios armijos daliniai į Lietuvos teritoriją buvo įvesti 1939 metų rudenį, kai po Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto dalis Lenkijos atiteko sovietų įtakos sferai, ir Lietuvai buvo sugrąžintas Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas.
Sovietų bazės Lietuvoje išliko iki okupacijos pradžios 1940-siais, o 1944 metais nacių okupaciją vėl pakeitė sovietinė.
BNS
