Lietuva pradėjo svarstyti Europos Sąjungos pasiūlymą dėl galimybės pasirinkti supaprastintą tiesioginių išmokų administravimo schemą, pagal kurią žemės ūkis per ateinančius metus įsisavintų 375 mln. litų tiesioginių išmokų.
Agrarinės ekonomikos instituto specialistai prognozuoja, kad, pasirinkus standartinę schemą, gali būti neįsisavinta apie 116 mln. Lt tiesioginių išmokų, arba 27 proc. lėšų iš 425 mln. Lt. Tuo tarpu pasirinkus supaprastintą schemą, gali būti neįsisavinta mažiau - tik apie 50 mln. Lt tiesioginių išmokų, arba 12 proc. lėšų, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė Virginija Žoštautienė Eltai paaiškino, kad pagal supaprastintą schemą žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos būtų palaikomos, mokant tiesiogines išmokas už turimą žemės ūkio naudmenų plotą litais už hektarą.
Kita vertus, pagal standartinę schemą žemės ūkio produkcijos gamintojui būtų mokama už žemės ūkio augalų pasėlių plotus (javus, linus rapsus ir t. t.), o gyvulininkystės sektoriuje - už gyvulius (skerdimo išmokos už bulius, veršelius, karvių žindenių išmokos ir kita).
Taigi pagrindinis skirtumas yra objektas, už kurį bus mokama išmoka: ar už turimą žemės ūkio naudmenų plotą, ar už konkrečių žemės ūkio augalų pasėlių plotus ir turimus gyvulius.
Žemės ūkio pranešime teigiama, kad, Lietuvai pasirinkus standartinę tiesioginių išmokų schemą, potencialių pareiškėjų paramai gauti susidarytų apie 145 tūkst., o pasirinkus supaprastintą - per 190 tūkstančių.
Kol kas detaliai analizuojama, kuri tiesioginių išmokų schema yra patrauklesnė šaliai. Po šiemet Europos Komisijos ES šalims narėms pristatyto Bendrosios žemės ūkio politikos vidutinės trukmės peržiūros dokumento, kurio esmė - atsieti ūkininkams teikiamą paramą nuo gamybos, - yra nemaža tikimybė, kad ES šalys narės pritars šiame dokumente pateiktiems pasiūlymams ir ateityje ES kardinaliai keisis rėmimo politika.
ŽŪM Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė sako, kad, taikant standartinę tiesioginių išmokų schemą, vidutinis išmokos dydis 2004 m., skaičiuojant 40 proc. ES šalių tiesioginių išmokų lygio, už javus, aliejinius augalus sudarytų 234,9 Lt/ha, už baltymingus augalus - 270,4 Lt/ha.
Beje, taikant supaprastintą schemą, išmokos nebūtų diferencijuojamos pagal pasėlių rūšis ir mokama už visus ES remiamus pasėlių plotus vienoda 218,23 Lt/ha suma.
Taikant standartinę išmokų schemą gyvulininkystės sektoriuje, parama yra skiriama už produktus ir išmokų dydžiai priklauso nuo remiamo objekto, pavyzdžiui: už paskerstus bulius, didesnius nei 185 kg svorio, būtų mokama 290 litų už gyvulį, už karves žindenes - 276,2, veršelių skerdimo - 69,1, galvijų skerdimo - 110,5 lito už gyvulį.
Naudojant supaprastintą išmokų schemą, gyvulių augintojai būtų remiami per pievų, ganyklų, daugiamečių žolių plotus ir, nepriklausomai nuo to, kokius ir kiek gyvulių jie augina, visi gautų vienodą 130,67 Lt/ha išmoką.
Lietuvai pasirinkus supaprastintą tiesioginių išmokų schemą ir tinkamai pasiruošus, paramą gautų visi ūkio subjektai, kurie turi žemės ūkio naudmenų ir laikosi aplinkosaugos reikalavimų, - net nepriklausomai nuo to, ar jie gamina žemės ūkio produkciją, ar ne.
Taip pat paramą gautų ir tie ūkio subjektai, kurie gamina žemės ūkio produktus ir kuriems ES netaiko tiesioginių išmokų - cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės, pašarinės kultūros (102,87 Lt/ha).
ŽŪM departamento direktorė V. Žoštautienė tvirtina, kad supaprastinta tiesioginių išmokų schema turi ir trūkumų. Pirmiausia, paramos teikimas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie negamina žemės ūkio produkcijos, nestimuliuotų ūkių stambėjimo bei jų specializacijos.
ELTA
