Lietuva šaukiasi po pasaulį išsibarsčiusius žymius savo tautiečius susiburti ir savo žiniomis, tarptautine patirtimi, investicijomis bei lietuviško eksporto skatinimu padėti gaivinti šalies ekonomiką. Tokia pasaulio lietuvių pagalba ypač svarbi sunkmečio sąlygomis, kai Lietuva išgyvena finansinę ir ūkinę krizę.
Pažymint Lietuvos vardo tūkstantmetį įvairiais kultūriniais renginiais į juos įsiterps ir trečiasis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), vyksiantis liepos 2-3 d. Jo atidarymas ir pirmieji renginiai bus surengti Prezidentūroje, o vėliau persikels į kitas sales. Tikimasi, kad susibūrę lietuviai, forumo metu dalyvausiantys ir verslo kontaktų mugėje, įlies minčių, žinių, konkrečių pastangų ir lėšų į jau esamą ar naują šalies verslą, padės pritraukti investicijų ir padidinti prekių bei inovatyvių paslaugų eksportą. Be to, garsių tautiečių, baigusių mokslus užsienyje ir turinčių patirties tarptautinėse kompanijose, laukiama ir valdžios bei kitose institucijose.
PLEF organizatorius - Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva, jiems talkina Ūkio, Užsienio reikalų ministerijos ir kitos valstybės institucijos, o renginį globoja Prezidentas Valdas Adamkus. Iš viso į Vilniaus pasaulio lietuvių forumą ketina susirinkti apie 200 verslo ir ekonomikos visuomenės atstovų iš užsienio bei Lietuvos. Į forumą jau yra užsiregistravę per 90 lietuvių kilmės verslininkų ir Lietuvos garbės konsulų iš 23 pasaulio valstybių - JAV, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Izraelio, Italijos, Vokietijos, Australijos, Čilės, Filipinų, artimesnių Europos kaimynių. Užsiregistravę dalyviai atstovauja ir savo įsteigtoms įmonėms, ir garsioms tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip "State Street Global advisors", "Nordic investment bank", "Chevron", "Procter & Gamble", "TransUnion, LLC", "Spencer House Capital Management LLP" ir kitoms.
Trečiadienį organizatoriai, renginio garbės tarybos nariai, ūkio ministras Dainius Kreivys ir verslininkų atstovai susitiko su Prezidentu V. Adamkumi ir aptarė PLEF tikslus, darbotvarkę bei kitas detales. Pasak Prezidento, sunkmečiu Lietuvai ypač reikalinga tarptautinį įdirbį versle ar finansų rinkose turinčių tautiečių patirtis ir potencialas. Jis paragino valstybines institucijas ir privatų verslą glaudžiai bendradarbiauti rengiant tokį svarbų forumą.
Ūkio ministras D. Kreivys pažymėjo, kad šis renginys - tai mūsų tautos, jos pajėgumų, žinių ir patirties versle bei ekonomikoje savotiška potencialo inventorizacija. Jo teigimu, dalis jaunų tautiečių, įgijusių išmokslinimą užsienyje, jau dirba šalies ministerijose ir Vyriausybėje bei įsitraukė "į valstybės atstatymo darbą", o iš forumo dalyvių tikimasi, kad jie galėtų įsukti ir šalies verslo bei ekonomikos ratą.
Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva vadovas Algimantas Akstinas teigė, kad garsių tautiečių "inventorizacija" atliekama jau seniai, o dabar turima beveik 300 aktyvių asmenų, kurie gali padėti Lietuvai tvarkyti finansus, bankus, verslą, būti ekspertais. Anot jo, tai nėra baigtinis skaičius, o procesas, kuris tęsiasi.
UAB "Microsoft Lietuva" generalinis direktorius Mindaugas Glodas sakė, kad skirtingų kartų užsienio lietuviai verslininkai ir ekonomikos ekspertai kartu su lietuvių įmonių vadovais diskutuos pagrindinėmis temomis - apie eksporto potencialo skatinimą sunkmečio sąlygomis bei žinių ekonomiką ir inovacijas, kurios yra raktas į Lietuvos konkurencingumą.
Anot organizatorių, į Lietuvą atvykstančius verslininkus domina prekių ir paslaugų eksportas - importas, prekyba moksliniais, biotechnologiniais prietaisais, aplinkosauga, ekologiniai projektai, verslo teisinės konsultacijų paslaugos, informacinių technologijų, spaudos, IT įmonių plėtra. Lietuva siūlo investuoti į Klaipėdos ir Kauno laisvąsias ekonomines zonas, regioninius pramoninius parkus, didesnės pridėtinės vertės produktus, taip pat padėti atverti rinkas smulkiems šalies verslininkams.
Kontaktų muge jau susidomėjo Lietuvos maisto produktų, tekstilės, medienos ir kitų tradicinių sektorių eksportuotojai, investiciniai parkai ir kitos įmonės.
Be specialistų ir valdžios institucijų įdirbio, PLEF gali kainuoti apie 200 tūkst. litų, iš jų trečdalio lėšų tikimasi iš valstybės žinybų. Anot A. Akstino, yra ypač taupoma ir pasitenkinama tik būtinais dalykais.
Ankstesni pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimai irgi vyko Lietuvai ekonomine prasme sudėtingais 1990 ir 1992 metais.
