Lietuviai, per Kalėdas juokavę, kad švenčia Velykas, pagaliau sulaukė tikros šaltos žiemos. Ir nors visi žino, kad šalčius neretai lydi nelaimės ar net tragedijos, kiekvienas mano, jog tokia nesėkmė ištiks „kažką“ – tik ne jį. O žiemos įvykių juodoji statistika kaskart tik didėja...
Žiemos daug kas laukia dėl jos malonumų – čiuožinėjimų, slidinėjimų, kuriais galima mėgautis, kaip sakoma, net neiškėlus kojos toliau savo kiemo. Bet labai skaudu, kai tokios pramogos baigiasi tragiškai. Taip praėjusį savaitgalį įvyko Vilniuje, miesto pakraštyje esančioje M. Mironaitės gatvėje.
Mašinos tempiamos rogės vingiuotoje gatvėje išlėkė į priešingos krypties eismo juostą, o šia tuo momentu važiavo automobilis. Susidūrimo neišvengta – vienas iš čiuožusių jaunuolių pateko po mašinos ratais, buvo pervažiuotas ir dar pavilktas. Šis 20-metis iškart žuvo.
Neatsargumo kaina – gyvybė. Tik taip šiurpiai beliko apibendrinti šėliojusių jaunuolių pramogą. Ji, beje, pavojinga net ir nesutikus jokio kito automobilio: juk posūkyje galima stipriai atsitrenkti į medį, stulpą ar tvorą, galų gale – į čiuožėjus tempiantį automobilį, jeigu šis staiga stabdomas.
Sušalę ir traumuoti
Per stiprius šalčius padaugėja ir vadinamųjų šalčio aukų – ir mirtinai sušalusiųjų, ir nušalusiųjų kūną. Apie tai nerimaudami skelbia medikai. Tokių nelaimių jau būta ir praėjusį savaitgalį.
Šeštadienio rytą Trakų rajone, pakelėje, rasta mirtinai sušalusi vilnietė (44 m.). Kodėl moteris nepasiekė tos dienos savo kelionės tikslo ir buvo įveikta šalčio, tiriama. Bet Lietuvoje tai jau ne pirmoji šalčio auka šiais metais. Prieš keletą savaičių, kai buvo ne taip šalta, Anykščių rajone mirtinai sušalo vyras (51 m.).
Šalčio aukos po savaitgalio skaičiuojamos ir Europos gilumoje. Vien praėjusį penktadienį, Europos pietryčiuose pradėjus siausti pūgoms, penki žmonės mirtinai sušalo Rumunijoje, vienas – Bulgarijoje. Du iš mirusiųjų Rumunijoje – žmonės, laukę, kol atvyks greitoji, dėl užpustytų kelių negalėjusi pasiekti jų namų.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje mirtinomis šalčio aukomis kiekvieną žiemą tampa kelios dešimtys žmonių. O šimtais skaičiuojami tie, kas griuvo paslydę ir susilaužė kaulus, kas nušalo veidus, ausis, rankas, kojas. Dėl nušalimų kasmet pavasarį pasitinka kelios dešimtys lietuvių, kurių gyvybė išsaugota tik galūnių amputacijos dėka.
Kai šalta ir slidu, pavojai tyko ne tik čiuožyklose ir slidinėjimo trasose, bet ir įprastoje buityje. Anot medikų, apie 80 procentų paslydimų ir kritimų įvyksta šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse ar lipant laiptais. Slidus kelio paviršius ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai ir taip turi pusiausvyros sutrikimų. Todėl pagalbininkas tokiais atvejais – ne tik laiptų turėklai ar kaimyno ranka, bet ir iš anksto pasirūpinta lazdelė.
O kad batai būtų ne tokie slidūs (jeigu jie ne guminiu ar į gumą panašios medžiagos padu), ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu ar ploną švitrinio popieriaus lapelį, o ant batų kulno – porolono gabalėlį. Aukštakulnius, smailiakulnius batus žiemą dėvėti pavojinga. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip trys centimetrai, o patys batai – storu nelygiu padu, aukščiau dengiantys koją, kad paslydus apsaugotų nuo čiurnos traumos.
Kada ledas tvirtas?
Žiemos nelaimėmis grasina ir vandens telkiniai. Kai prieš kelias dienas šalčiai tik prasidėjo, ledas buvo dar nestiprus. Žūties lediniame vandenyje sekmadienį vos išvengė moteris (48 m.) Mažeikiuose, ketinusi sutrumpinti kelią ir ledu pereiti į kitą Ventos upės krantą. Drąsuolė įlūžo – gerai, kad tai matė netoliese žvejoję vyrai. Jų iškviesti gelbėtojai moterį ištraukė. Nelaimėlė lediniame vandenyje stingo apie 20 minučių, tad labai sušalo.
Tokia pati nelaimė ištiko ir paauglį (13 m.) Telšiuose, pavakare ėjusį per ploną ledą Masčio ežeru ir įlūžusį, ir vyrą (57 m.) ant Ščebnycos tvenkinio (Kaišiadorių r.), ir dar keturis žmones, vidurdienį skendusius Šeduikių ežere (Utenos r.). O Lentvaryje (Trakų r.) vienas žvejys (44 m.), įlūžęs toli nuo Graužio ežero kranto, paskendo, kitą dar spėjo ištraukti gelbėtojai.
Anot ugniagesių, ledas ežeruose dėl susidariusios sniego dangos storėjo labai lėtai ir buvo apgaulingas, pavojingas. Verta kaskart priminti, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažiau kaip 12 centimetrų. Be to, tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra dar netvirtas.
Šią savaitę, kai sinoptikai prognozuoja didžiausius, iki šiol nebūtus šios žiemos šalčius – apie 20, o vietomis – net apie 30 laipsnių šalčio, vandens telkinius sukaustęs ledas bus jau stiprus ir nepavojingas.
„Protinga“ apranga
Šalčiausio oro tikimasi šiai savaitei įpusėjus. Spėjama, kad ketvirtadienio naktį Lietuvoje šals iki 24–29 laipsnių, pajūryje – iki 22, o penktadienio naktį bus dar šalčiau. Tokiu oru žmogui, išėjusiam į lauką, labai svarbu ir jo paties dėmesys sau, ir elgesys, ir apranga.
Anot medikų, prieš einant į lauką geriau nevartoti alkoholio ir nerūkyti, nes nikotinas trikdo kraujotaką - dėl to galima greičiau atšalti. Ir apskritai stengtis per šalčius nebūti lauke per ilgai, ypač jei pučia stiprus vėjas. Šaltis pavojingiausias vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems širdies ir kraujotakos ligomis, diabetu.
Verta prisiminti, kad einant į lauką veido odą derėtų pasitepti riebiu maitinamuoju kremu – tik ne drėkinamuoju, o lauke veidą saugoti nuo žvarbaus vėjo pridengus šaliku. Drabužiai turėtų būti kelių sluoksnių, nes oro tarpai tarp drabužių padeda išlaikyti šilumą ir neleidžia suprakaituoti. Labai tinka vilnoniai drabužiai, nes natūrali vilna nepalieka jokio drėgmės pojūčio, leisdama odai kvėpuoti.
Jau minėta, kad labai svarbu – avalynė. Ji turi būti ne ankšta – turi tilpti medvilnine ir vilnone kojinėmis apauta koja. Ankštoje avalynėje kojos greitai sušąla. Lauke galūnes reikia nuolat judinti – krutinti pirštus, periodiškai įtempti ir atleisti, pabėgioti, pašokinėti.
Žinotina, kad kumštinės pirštinės rankas nuo nušalimo apsaugo geriau už pirštuotas.
Patartina vengti drėgmės – stengtis nesušlapti, nesuprakaituoti.
Išeinant į lauką per šalčius, reikia pavalgyti kaloringo maisto. Jeigu yra būtinybė ir galimybė, patartina neštis užkandžių, saldumynų.
Pajutus, kad kūnui šalta, reikia stengtis kuo greičiau patekti į uždarą patalpą ir išgerti šiltų skysčių – arbatos, kavos.
Tik faktai
Šalies gaisrininkai teigia, kad, paspaudus šalčiams, padaugėja gaisrų, nes nemažai gyventojų iš anksto būna nepasirūpinę, kad jų namuose krosnys būtų tvarkingos ir nesutrūkinėję kaminai, o per šalčius kūrena gausiau, bet tam neskiria reikiamo dėmesio, o krosnių neprižiūri.
Gaisrus sukelia ir asmenys, nuo šalčio saugodamiesi kambaryje – neidami į lauką, tačiau gausiai „besišildantys“ alkoholiu – tuomet neretai lieka nepastebėta iškritusi iš krosnies žarija, numesta nuorūka ar neužpūsta žvakė.
Gaisrą gali prišaukti naudojami savos gamybos elektros šildymo prietaisai. Rizikinga jungti juos kelis į vieną elektros lizdą ar įjungtus palikti be priežiūros.
GYDYTOJO KOMENTARAS
Gediminas AKELAITIS, Marijampolės ligoninės ortopedas-traumatologas:
Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kai pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Pirmiausia kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Pirmoji klaida, kurią daro nušalęs žmogus – arba išvis nekreipia dėmesio, nes tiki gydytoju – laiku, arba nesugeba įvertinti nušalimo. Vėliau tokie, kai nušalusiose kūno vietose iškyla pūslės ir kamuoja didelis skausmas, sako: „Maniau, kad praeis“. Kita vertus, sutinkame ir tokių netvarkingų, nevalyvų pacientų, kurie ir negali pastebėti paraudusių, tamsėjančių nušalusių pirštų, nes visa pėda juoda – nešvari.
Kita klaida – kai nušalusią kūno vietą namų „gydytojai“ puola atšildyti – trinti rankomis ar kokiais tepalais. Dar yra gudruolių, kurie įsitikinę, kad nušalimą reikia gydyti šalčiu – kišti po šaltu vandeniu. Negalima! Visų pirma dėl to, kad nušalusios kūno dalies oda jau yra pažeista – yra negyvų odos ląstelių. O pakenkta oda – infekcijos vartai. Stipriai trinant yra pavojaus greitai įnešti infekciją, kaip ir ištepus pažeistą odą kokiais nors tepalais.
Geriausia nušalus galūnes ar veidą – pirmiausia per švarų audinį apkloti tą vietą ir patį žmogų kuo šilčiau, išlaisvinus iš drabužių (ypač – drėgnų), kad atšiltų. Tokiam žmogui reikia duoti šiltų arbatų, pastebėti jo būklę. Jeigu vis dar šalta, jeigu nušalusi vieta lyg aptirpsta, ją skauda taip, kad neleidžiama prisiliesti, tuomet reikia skubėti pas medikus.
Dažniausiai dėl nušalimų gydome arba asocialius žmones, arba tuos, kurie per šalčius buvo atsidūrę nestandartinėje situacijoje – pavyzdžiui, ilgai laukė pagalbos po avarijos ar užklimpę, buvo užspaustas kūnas.
Irena ZUBRICKIENĖ
