Kur slėpsimės gruodžio 21-ąją? Namie po lova, požeminiame bunkeryje ar psichiatrijos ligoninėse?
Visi žino pranašystę, kad saule ir gyvenimu mėgaujamės paskutinius mėnesius. Šių 2012 metų gruodžio 21-ąją dieną baigiasi majų kalendorius. Šie Centrinėje Amerikoje prieš kone 3000 metų gyvenę indėnai buvo žiaurūs laukiniai, nemokėję pasigaminti net vežimo su ratais, vis dėlto jie liejo auksą bei varį ir stebėtinai išmanė matematiką bei astronomiją. Majų mokslinčiai apskaičiavo planetų judėjimą ir sudarė kalendorių, o šis baigiasi būtent šiemet prieš Kalėdas – 12-ųjų metų 12-o mėnesio 21-ąją dieną...
Tai dar ne viskas. Pasak žinovų, majų hieroglifuose kažkas aiškinama apie tądien išsirikiuosiantį negerą planetų paradą. Atsirado specialistų, nustačiusių, jog negana to, tądien išnirsianti devintoji planeta – Nibiru, o jos pasirodymas Žemės orbitoje pasibaigsiąs katastrofa. Kodėl tos Nibiru nei astronomai, nei kosmonautai iki šiol nematė? Nes ji neva skriejusi būdama pasislėpusi kometos uodegoje. Na, paprasčiau tariant, kaip Vilniaus taksistai – firma lyg ir yra, o Mokesčių inspekcija iš tokios nė velnio nesulaukia...
Nuo ateivių gintis riešutais
Pirmieji apie pasaulio pabaigą prabilo psichikos ligoniai. Ne dėl to, kad jie „bepročiai“, bet kad jie jautresni aplinkai, girdi balsus ir mato reginius, kurie mums, eiliniams mirtingiesiems, neprieinami.
Bene žinomiausias tarp mūsų tautiečių pasaulio pabaigos skelbėjų – jaunas šiaulietis Vytautas Pečiulis. Nežinia, kada jis kvanktelėjo, nes 2007-aisiais vidurinę baigė gerais pažymiai ir tėvo finansuojamas įstojo į koledžą Londone studijuoti kompiuterių. Tačiau netrukus vaikinas ėmė girdėti balsus, metė mokslus ir grįžęs į gimtuosius Šiaulius ėmė ruoštis apokalipsei – pasaulio pražūčiai. Paslaptingieji balsai V. Pečiuliui patarė, kaip išlikti. Jis ne egoistas, tad savo draugams telefonu bei internetu išsiuntinėjo žinutes, kad Žemę užpulsią ateiviai iš kosmoso – anunakiai. Jie žmones gyvus ėsią, o persisotinę – traiškysią lyg tarakonus. Išsigelbėsiantys tik tie, kurie valgysią riešutus.
Pats V. Pečiulis, tiesa, riešutais neapsiribojo, o nutarė anunakių antpuolį išlaukti Ispanijos kalnuose. Tik iškeliauti sutrukdė tėvas – garsus ir turtingas Šiaulių ginekologas Povilas Pečiulis (59 m.).
Mediką nužudė anunakiai?
2008-ųjų spalio 13-ąją P. Pečiulis, pagaliau sužinojęs, kad sūnus nebesimoko Londone, o slapstosi Šiauliuose, išsikvietė į savo prabangų namą nemaloniai pasikalbėti. Nežinoma tik viena – ar tėvas sūnui priekaištavo dėl apgaulės, ar, pamatęs jo psichikos būklę, ketino vežti į psichiatrijos ligoninę, bet V. Pečiulis metėsi ant tėvo su peiliu...
Nužudęs tėvą, sūnus prekybos centre nusipirko kelis pjūklelius, jais padalino tėvo kūną, išvežė jo paties automobilio bagažinėje ir išmėtė po viso Šiaulių rajono miškus.
Kai žudiką pagaliau kriminalistai suėmė, rado jo įsigytą mikroautobusą, kuriuo V. Pečiulis ruošėsi iškeliauti į Ispanijos kalnus perlaukti anunakių atakos. Jame rasta miegmaišių, pagalvių, konservuoto maisto atsargų ir, žinoma, didžiulė riešutų atsarga.
Kadangi psichiatrai V. Pečiulį pripažino žudant nesuvokus ir nevaldžius savo veiksmų (galima sakyti, jo ranką su peiliu judino anunakiai), jis laikomas nepakaltinamu, todėl ne nuteistas, o uždarytas priverstinai gydyti.
Bunkerių nesistatome
Ruoštis gruodį ištiksiančiai pasaulio pabaigai ragina ir jaunimas – populiariajame „Facebook'o“ tinkle vienas kitam platina skelbimus „skaniai, brangiai pavalgyti, gerai išgerti ir šėlti visą naktį“ – nes, girdi, ši diena būsianti paskutinė. Tačiau „Akistatai“ giliau pasidomėjus ėmė aiškėti, jog tie plevėsos taip ragina bemaž kiekvieną savaitgalį, tad jiems visiškai nesvarbu ta apokalipsės diena ir ar ji iš viso bus.
Turtingose Jungtinėse Amerikos Valstijose apstu skelbimų, kuriais siūloma įsigyti požemines slėptuves, kuriose esą galima pasislėpti atominio karo metu, sprogus Saulei ar net užpuolus anunakiams. Slėptuvės kainuoja kaip visas namas, užtai statytojai jose žada įrengti prabangius poilsio kambarius, vonias, kino sales, autonomines elektros jėgaines. Žodžiu, prabangią aplinką.
Paklaustas, ar mūsų tautiečiai neužsisako slėptuvių pasaulio pabaigai, „Merko statybos“, vienos didžiausių mūsų statybos įmonių, atstovas iš pradžių skaniai nusijuokė. O aprimęs liūdnoku balsu pripažino, kad statybų Lietuvoje baisiai sumažėję, žmonės labai mažai bestato gyvenamųjų namų, tad prabangios slėptuvės mūsų šalyje niekam nerūpi. Tiesa, yra vienas kitas verslininkas, bandantis pasistatyti betoninius namus su moderniomis išlikimo sistemomis ir ten pragyventi pasaulio pabaigą. Norintieji vietas jau gali rezervuotis, tik jos brangios – kaina prasideda nuo kelių milijonų.
Be pinigų – nėr ramybės
Ruoštis pasaulio pabaigai ragina ir žinomas keliautojas Paulius Normantas. Keliaudamas po Tibetą jis tikina iš vietos vienuolių išgirdęs, kad labai greitai, gal net šiemet, Žemės laukianti pražūtis. Kokia ji, keliautojas neaiškino, bet pridūrė, jog didžiausia bėda, kad žmonės praradę dvasingumą, atitolę nuo savo šaknų – pavyzdžiui, lietuviai nebeaugina karvių, o daugiau pramogauja.
P. Normantas, užuot grįžęs prie savo šaknų ir gimtinėje Joniškio rajone įsigijęs bent vieną žalmargę, išsikraustė į Vengriją. Joje rado finansuotojų savo kelionėms bei savo klajonių fotografijų albumų leidybai.
Vis dėlto krizė smarkiai prispaudė ir Vengriją, rėmėjai nuo P. Normanto nusisuko, o kai lieki be pinigų, sako, mintys apie pasaulio pabaigą apima nori nenori. Tad nebegavęs paramos, tik banke pasiėmęs kreditą, P. Normantas neseniai vėl išvyko į Tibetą ieškoti rėmėjų ignoruojamai asmenybei dvasios ramybės...
Dvasių atstovas spaudai
Baisiems įvykiams ruošiasi ir kitas garsus keistuolis – Povilas Žėkas, išgarsėjęs po to, kai Česukų kaime pastatė Merkinės piramidę su stiklo kupolu. Povilas tikina per piramidę gaunąs „aukščiausio lygio informaciją“, kurią teikianti čia apsistojusi Šventoji Dvasia.
„Akistatai“ P. Žėkas pareiškė, kad apie jį nuolat esą skleidžiami pramanai. „Aš niekada nekalbėjau apie jokią pasaulio pabaigą, o tik apie netrukus Žemę sukrėsiančius didžiulius įvykius“, – pabrėžė „dvasių atstovas spaudai“ Lietuvoje. – Susidursime su ypač dideliais sunkumais. – Atsižvelgdamas į pastaruoju metu kaip niekuomet anksčiau gausiai žmoniją pasiekiančią perspėjamojo pobūdžio informaciją, 2012-uosius drįstu vadinti parengties permainoms metais“.
Pasak P. Žėko, labiausiai tikėtina, kad 2013 metais susidursime su ypač dideliais sunkumais. „Galimai kils grėsmė mūsų pačių ir mūsų šeimos narių gerovei, saugumui ar netgi gyvybei“, – tvirtina jis.
Dangiška informacija slepiama
Anot P. Žėko, gali sutrikti normalus gyvenimas, elektros, vandens ir šilumos tiekimas, todėl apdairu tam iš anksto ruoštis, nuolat po ranka turėti maisto ir drabužių atsargų bent kelioms dienoms. Atseit tikėtina, kad po kataklizmo gyventi miestuose tapsią nebesaugu ar net neįmanoma, todėl miestiečiams gali tekti keltis į kaimus. Tad, kaip svarsto P. Žėkas, apdairu iš anksto apmąstyti, kur būtų saugiausia perlaukti sukrėtimus ir ten imtis natūrinio ūkio – verstis ekologiška žemdirbyste. Kada tiksliai ir kas nutiks, P. Žėkas, kuriam, jo paties žodžiais, esąs prieinamas ypatingas asmeninis ryšys su Dievu, tikina negalįs pasakyti.
Tiesą sakant, tikintieji dėl to visai nenustebę, nes Evangelijoje pripažįstama, kad Dievas Tėvas informaciją apie Paskutinio teismo dieną slepia net nuo savo vienatinio sūnaus Jėzaus, o ką jau kalbėti apie žymiai mažiau pasitikėjimo keliančius angelus ar „dvasių atstovą spaudai“ P. Žėką, nors pastačiusį ir gražią Česukų piramidę. Evangelijoje pagal Morkų juk aiškiai parašyta: „Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino – nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“.
Mokslininkai nejuokauja!
Pabaigoje belieka rimtai pridurti, kad mokslininkai, kurie remiasi ne mistiniais balsais ar dvasiomis, ne šventųjų ar senovinių raštų interpretacijomis, tvirtina, kad žmoniją iš tikro ištiks baisi lemtis – tikra masinė pražūtis, po kurios žmonija labai sumažės, o gal net visiškai išnyks! Tiesa, tai gali įvykti kiek vėliau – ne šiemet ir net ne kitąmet, bet pražūtis tikrai neišvengiama.
Kokia ta pražūtis ir kada ištiks – skaitykite kitame pasakojime apie pasaulio pabaigą.
Sigitas STASAITIS
