Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Lietuva pralaimėjo bylą dėl neužtikrintos teisės į gyvybę ir neveiksmingo žūties aplinkybių ištyrimo.
Strasbūro teismas birželio 18 dieną paskelbė sprendimą byloje Banel prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, skelbiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Vilnietei priteista 20 tūkst. eurų (beveik 70 tūkst. litų) neturtinei žalai bei 8135 eurai (per 28 tūkst. litų) turtinei žalai atlyginti.
Pažeidimas nustatytas, nes Lietuvos teisėsaugos pareigūnai nesugebėjo nustatyti, kas kaltas dėl Venatos Banel sūnaus mirties 2005 metų gegužę. Tuomet viename iš Vilniaus gyvenamųjų rajonų nukrito apleisto ūkinio pastato balkono plokštė ir mirtinai sužalojo berniuką.
Ikiteisminis tyrimas buvo kelis kartus nutrauktas ir vėl atnaujintas, tačiau taip ir nepavyko nustatyti asmenų, tiesiogiai atsakingų už apleisto pastato padarytą žalą.
2010 metų rugpjūčio 9 dieną Apeliacinis teismas galutinai konstatavo, kad suėjo penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir atmetė V.Banel prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Nors tyrimo metu buvo nustatytas apleisto pastato de facto šeimininkas, o prokurorai ragino pareiškėją kreiptis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, civilinis procesas nebuvo inicijuotas. Pareiškėja peticija kreipėsi į EŽTT dėl valstybės neveikimo apsaugant jos sūnaus gyvybę ir neveiksmingo jo žūties aplinkybių ištyrimo.
Tarptautinis teismas nusprendė, kad pareiškėja neprivalėjo atskirai kreiptis į Lietuvos teismus civilinio proceso tvarka.
EŽTT pabrėžė, kad konvencija gina vieną pamatinių vertybių demokratinėje visuomenėje – žmogaus teisę į gyvybę – ir įpareigoja valstybes ne tik susilaikyti nuo tyčinio ar neteisėto gyvybės atėmimo, bet taip pat imtis atitinkamų priemonių, siekiančių apsaugoti jų jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybes.
Pasak teismo, nelaimingo atsitikimo metu Lietuvoje egzistavo teisinės priemonės, reguliuojančios pareigą kontroliuoti apleistus statinius ir atsakyti už jų padarytą žalą, tačiau jos nebuvo pakankamai veiksmingos. Be to, atkreiptas dėmesys į Lietuvos prokurorų išvadas, kad savivaldybė nelaimingo įvykio metu jau žinojo apie apleistą pastatą ir jo keliamą grėsmę, tačiau nevykdė pareigos juo rūpintis.
Atsižvelgdamas į tai, Strasbūro teismas nusprendė, kad valstybė neįvykdė konvencijoje įtvirtintos pareigos ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų išvengta avarinės būklės statinių padarytos žalos ir berniuko mirties.
