Nuolatinė prievarta, smurtas, vertimas vogti ir elgetauti – toks likimas ištinka prekybos žmonėmis aukas. Jaunos merginos ir vaikinai, patikėję pažadais apie geresnį ir sotesnį gyvenimą, sutinka vykti į tokias šalis, kaip Prancūzija, Vokietija, iš kur vėliau jau nebebūna kelio atgal.
Lietuvos “Caritas„ ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga surengė diskusiją „Nepilnametės prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos: skaičiai ir tikrovė“, kurioje buvo aptarta, su kokiomis problemomis susiduria pareigūnai ir organizacijos, dirbančios su prekybos žmonėmis aukomis.
Išvežamos „sava valia“
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ramūnas Dobrovolskis, kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, sakė: „Kiek teko susidurti pačiam ir bendrauti su kolegomis, vaikai iš Lietuvos į užsienį išvežami ne tik prostitucijai ar vagystėms, bet ir išmaldos prašymui gatvėse. Nepilnametis asmuo yra labai pažeidžiamas ir, kai jis neturi dokumentų bei galimybių kreiptis į šalies, kurioje yra atvežtas, institucijas, jis tarsi susitaiko su situacija.“
Pašnekovo teigimu, iki 2003 metų Baudžiamajame kodekse apskritai nebuvo tokios baudžiamos veikos, kaip prekyba vaikais ir, tik priėmus nutarimus, ši veikla tapo baudžiama. Tik išvežimas į užsienio šalis elgetauti ar daryti kitų nusikaltimų kol kas nėra įrašyti į nusikalstamųjų veikų sąrašą. Diskusijos metu taip pat buvo išsakyta mintis, kad prekyba žmonėmis dažniausiai yra tarptautiniu mastu vykdomas nusikaltimas ir, tirdami jos atvejus, susiduria kelių valstybių teisinių sistemų atstovai, o įstatymų skirtybės dar labiau vilkina baudžiamąjį procesą.
Diskusijos metu buvo papsakota istorija, apie tai, kaip septyniolikmetė mergina vyko į užsienį „savo valia“, bet pareigūnams pavyko įrodyti, kad mergina vežama prostitucijai: „Pareigūnams paskambino kaimynė, kuri informavo, kad viename bute mergina laikoma neteisėtai. Patikrinus, ši infomacija pasitvirtino: buvo sulaikyti bedarbiai brolis ir sesuo, kurie tokiu būdu nusprendė pasipelnyti. Paaiškėjo, kad dvi savaites mergina iš asocialios šeimos gyveno jų bute“, – kalbėjo R. Bobrovolskis.
Už merginą – 800 litų
Pareigūnas pasakojo, kad, kol buvo ieškoma „pirkėjo“, mergina savadautojai nuvežė į bernvakarį, kurio metu ji teikė lytines paslaugas, o po „išbandymo“ pardavė – surastas asmuo, kuris ją nupirko už aštuonis šimtus litų.
„Pardavėjai“ ieškojo ir panašiai atrodančio asmens dokumentų, kad merginos išvykimas į užsienį nebūtų komplikuotas. Bylą tyrusius pareigūnus šokiravo teismo teiginys, kad pati nukentėjusioji sutiko vykti. Preigūnų teigimu, būtina prisiminti JT konvenciją, kurioje skelbiama, kad bet kuris asmuo iki aštuoniolikos metų yra vaikas ir jo sutikimas kur nors vykti „sava valia“, turi būti vertinamas kritiškai.
„Turime ne tik kriminalinio pobūdžio, bet ir vertybinio pobūdžio problemą, nes jauni žmonės kupini labai didelių materialių norų, dažniausiai nesutampančių su galimybėmis, kas ir tampa postūmiu pardavinėti save“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas. Pareigūnų jau nebestebina, kad seksualinio pobūdžio paslaugas dažnai teikia didžiųjų miestų aukštųjų mokyklų studentės, kurios taip uždarbiaudamos stengiasi padengti pragyvenimo mieste išlaidas.
Parsidavinėja vaikų globos namų auklėtiniai
„Dar viena vaikų grupė, kuri „parduoda“ save – vaikų globos namų auklėtiniai. Vieno tyrimo metu atradome visą tinklą. Patys vaikai aktyviai ieško klientų, kad galėtų užsidirbti 50-100 litų. Tai daro ir mergaitės, ir berniukai. Vyresnieji globotiniai dažnai tokiose situacijose tarpininkauja, žino telefonų numerius, kam galimapaskambinti, yra net taksi vairuotojai, kurie tiksliai žino, kokiu adresu tokį vaiką reikia nuvežti. Tai veikianti sistema, nes visi situacijos dalyviai patenkinti, o visas tyrimas vyksta remiantis tik tuo, ką pavyksta sužinoti patiems policijos pareigūnams. Įtariamieji tyli, nes bijo būti nubausti, o vaikai nekalba, suprasdami, kad tai yra tam tikras pajamų šaltinis,“ – pasakojo pareigūnai.
Jie užsiminė ir apie tai, kad dažnai apie tokį „uždarbiavimą“ žino ir vaikų namų darbuotojai, bet niekas nesiryžta kelti šios problemos į viešumą.
Žiaurus sutenerių kerštas
Diskusijoje dalyvavęs dvasininkas Brolis Astijus taip pat pasidalijo savo patirtimi: „Kai gyvenau Italijoje, dirbau vienoje programoje, kurios tikslas buvo padėti merginoms iš gatvės sugrįžti į normalų gyvenimą. Kartą pavyko dvi merginas įsisodinti į automobilį, jos sutiko, kad suteiktumėme pagalbą, pasirūpintumėme dokumentais. Vėliau iš vietinių policijos sužinojome, kad, norėdami „nubausti“ nepaklusnias merginas, suteneriai kaime iškabinėjo jų seksualinio pobūdžio nuotraukas, kurias pamatė tėvai.“
Brolio Astijaus teigimu, pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms turi būti kompleksiška, nes dažnai, net ir norėdamos iš šio liūno išlipti, merginos vėl įtraukiamos, nes sunku garantuoti jų pačių, šeimų saugumą, sėkmingai jas integruoti į visuomenę.
Dvasininkas taip pat prisiminė vieno Italijos laikraščio vykdytą akciją, kurios metu Veronos mieste buvo fotografuojami visi prie seksualinio pobūdžio paslaugas teikiančių merginų sustojantys automobiliai, o fotografijos pasirodydavo kitą rytą vieno populiariausių laikraščių paskutiniame puslapyje. Nors ši akcija ir atkreipė visuomenės dėmesį į aktualią problemą, nepadėjo jos isšpręsti.
Kalbėdami apie prostituciją, pareigūnai dažnai sako, kad, kol bus paklausa, bus ir pasiūla, o kartais nesunku pavyzdžiais įrodyti mūsų teisinės sitemos bejėgiškumą: vieno pareigūno teigimu, jam teko dalyvauti tiriant bylą, susijusią su prostitucija, bet teismui nepakako nufilmuotos medžiagos, kurioje matyti, kaip merginos tenkino vyrų lytinę aistrą, tam, kad įstatymų pažeidėjai būtų nubausti.
