Nors pastaruoju metu daugelis džiaugiasi, kad Lietuvoje dar nėra taip blogai, kaip Latvijoje, tačiau mūsų šalies verslininkai turi ko pavydėti kaimynams. "Vakarų ekspreso" atliktas mini eksperimentas patvirtino lietuvių verslininkų skundus, kad iš mūsų šalies oro uostų skristi į užsienį yra brangiau nei iš Latvijos sostinės.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sutinka su tuo, kad po nacionalinio vežėjo "flyLAL" bankroto susiklosčiusi situacija vis dar yra netoleruotina, ir žada, jog padėtis jau artimiausiu metu turėtų pasikeisti.
Visi keliai veda į Rygą
"Vakarų ekspreso" žurnalistai keletame internetinių lėktuvo bilietų rezervavimo svetainių paieškojo bilietų kainų skrydžiams spalio 19 ir 23 dienomis į įvairias Europos šalių sostines ir atgal. Tikrinome pasiūlymus iš Palangos, Kauno, Vilniaus ir Rygos oro uostų.
Tik vieninteliu atveju - skrendant iš Vilniaus į Stokholmą ir atgal - buvo pasiūlyta 24 litais mažesnė kaina nei renkantis analogišką skrydį iš Rygos. Visais kitais atvejais skrendant iš Rygos buvo galima išleisti nuo 24 iki 436 litų mažiau nei renkantis pigiausią Lietuvos oro uostų variantą.
Negana to, net aštuonis kartus iš dešimties pigiausias skrydžio variantas iš Lietuvos oro uostų buvo skrendant per Rygą.
Lyginti negalima?
Pigiausius skrydžius į Europos sostines tiek iš Lietuvos, tiek iš Rygos dažniausiai siūlė Latvijos aviakompanija "airBaltic". Tačiau bendrovės Korporatyvinės komunikacijos koordinatorė Lietuvoje Rosita Sakalauskaitė tvirtino, kad iš atlikto žurnalistinio eksperimento negalima daryti jokių išvadų.
"Taip lyginami skirtingi produktai. Iš Vilniaus yra tik trys tiesioginiai mūsų aviakompanijos skrydžiai - į Rygą, Kopenhagą ir Taliną. Pirmiausia kainos skiriasi dėl to, kad Vilniuje nėra daug tiesioginių skrydžių, todėl keleiviai yra priversti rinktis jungiamuosius reisus, tad ir kelionė pabrangsta. Be to, kaina priklauso ir nuo daugelio kitų faktorių. Bene labiausiai kainą nulemia tai, kiek skrydžiui jau yra nupirkta bilietų. Kuo mažiau lieka laisvų vietų, tuo bilietai brangesni", - sakė aviakompanijos, kuri iš Rygos skraidina į 60 miestų, atstovė.
Anot jos, šiuo metu keleivio mokestis Vilniaus oro uoste yra tik 3 litais didesnis nei Rygoje. Anksčiau skirtumas esą buvo didesnis.
"Tačiau nors Vilniaus oro uostas ir sumažino savo paslaugų tarifus, jie dar išlieka didesni nei kituose oro uostuose", - teigė R. Sakalauskaitė.
Planų yra
Susisiekimo ministras E. Masiulis "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad dabartinė padėtis šalies aviacijos rinkoje valdžios netenkina, ir ji esą tikrai nesėdi sudėjusi rankų.
"Vyriausybei jau pateikti visi dokumentai dėl subsidijų 5-7 svarbiausioms avialinijų kryptims iš Vilniaus. Šis klausimas turėtų būti svarstomas viename iš artimiausių pasitarimų. Europos Sąjungą neleidžia remti vienos konkrečios bendrovės, tačiau paskelbus tarptautinį konkursą valstybei svarbioms aviareisų kryptims aptarnauti, paramą teikti galima", - sakė E. Masiulis.
Jo nuomone, dabar, kai Lietuva neturi savo nacionalinio vežėjo, Latvijos aviakompanija "airBaltic" taiko rinkodarą, viliojančią lietuvius skristi per Rygą. Paskelbus minėtąjį konkursą esą situacija pasikeis ir latviai nebegalės toliau taip elgtis.
Parama naujus reisus atidarysiančiam, geriausias sąlygas konkurse pasiūlysiančiam vežėjui - ne vienintelis valdžios planas. Anot E. Masiulio, taip pat dar laukiama Latvijos ir Estijos vyriausybių atsakymų dėl galimybės steigti bendrą Baltijos šalių aviakompaniją.
"Kolegoms kaimyninėse šalyse yra pateikta šį projektą pagrindžianti ekonominė analizė. Dabar laukiame jų atsakymų", - sakė ministras.
Jis taip pat tvirtina, kad netolimoje ateityje bus optimizuotas šalies oro uostų valdymas.
"Vilniuje tarifai jau sumažinti, tačiau per mažai, tad jie dar bus mažinami ateityje. Bus siekiama, kad oro uostų paslaugų ir prekių pirkimų konkursai būtų skelbiami bendrai ir taip sutaupoma lėšų. Taip pat numatoma oro uostus iš valstybinių paversti akcinėmis bendrovėmis ir paskelbus tarptautinius konkursus pritraukti į juos privatų kapitalą. Toks modelis jau seniai gyvuoja visose Vakarų šalyse - valstybė išlaiko nuosavybę, o privatininkas tvarko ir plėtoja oro uostą tam tikrą laiko tarpą, rūpinasi aviakompanijų pritraukimu", - pasakojo ministras.
"Nesame brangus oro uostas"
Ramūnas VILČINSKAS, Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai:
Bilietų kainodara - aviakompanijų reikalas, į kurį mes nesikišame. Kodėl iš Rygos galima skirsti pigiau nei iš Lietuvos oro uostų, reikėtų atlikti išsamią analizę. Nemanau, kad mes esame brangus oro uostas - Vyriausybė yra nustačiusi maksimalius leistinus tarifus. Dabar mūsų taikomi mokesčiai tikrai nesiekia šių ribų. Konkretus jų dydis priklauso nuo derybų su kiekviena aviakompanija.
"Svarbiausia - atkurti kritines kryptis"
Tomas VAIŠVILA, Vilniaus oro uosto generalinis direktorius:
Deja, bet mes negalime daryti įtakos aviakompanijų bilietų kainoms. Gali būti, jog didesnėmis kainomis siekiama apsidrausti dėl galimų mažų keleivių srautų. Taip pat įtakos gali turėti maža konkurencija skrydžių kryptyse. Tačiau dabar pagrindinis tikslas yra ne pasiekti kuo didesnių keleivių srautų ir didesnės konkurencijos, o atkurti vadinamąsias kritines skrydžių kryptis. Pirmiausia - į Amsterdamą ir Paryžių.
Iš tikrųjų lyginant su Ryga Vilniaus oro uostas yra brangesnis, tačiau tik teoriškai. Ryga orientuojasi išskirtinai į dvi aviakompanijas - "airBaltic" ir "Ryanair". Dėl joms taikomų lengvatų beveik visos kitos didžiosios aviakompanijos iš Rygos pasitraukė. Be to, šiais Latvijos veiksmais jau yra susidomėjusi Europos Komisija.
Mes ir toliau intensyviai dirbame siekdami pritraukti naujus partnerius. Ir toliau taikysime mažesnius lėktuvų tūpimo mokesčius, nuolaidas naujoms kryptims. Toliau galioja mūsų pasiūlymas vežėjui, atidariusiam mums būtiną kritinę skrydžių liniją, suteikti paramą jo kaštams padengti. Be to, įvedėme naujovę - viršijus praėjusių metų rodiklius kiekvienam papildomam keleiviui, kuris skris jau esamu reisu, per pusę bus sumažintas keleivio mokestis.
Svarbiausia, kad per pusmetį, kai vadovauju oro uostui, nepraradome nė vieno partnerio, pavyko optimizuoti kaštus, darbuotojų skaičių, užmegzti kontaktus su avialinijomis, kurių iki tol beveik nebuvo. Pavyko pritraukti aviakompanijas, kurios organizuoja reisus į Briuselį, Stokholmą, Londoną, padaugėjo skrydžių į Dubliną, Maskvą. Nuo spalio atsiras Barselonos ir Milano kryptis.
"Speciali latvių politika"
Arijandas ŠLIUPAS, Kaunos oro uosto generalinis direktorius:
"airBaltic" vykdo rinkodaros politiką, kuria siekia pritraukti kuo daugiau keleivių į Rygą. Yra net tokių atvejų, kad skristi iš Kauno per Rygą į Dubajų yra pigiau nei tiesiogiai iš Rygos.
Iki šiol Ryga taikė didžiules nuolaidas 80 procentų oro uosto rinkos užėmusioms "airBaltic" ir "Ryanair" kompanijoms. Tačiau nuo lapkričio metams įvedami mažesni mokesčiai absoliučiai visoms čia dirbančioms aviakompanijoms. Tikriausiai bus bandoma išsilaikyti per keleivių kiekį. Visgi mokesčių srityje visi didieji oro uostai - per metus aptarnaujantys 5 milijonus keleivių ir didžiausi šios ribos nepasiekiantys šalies oro uostai - turės laikytis skaidrios, tik kaštais paremtos mokesčių politikos. Tai numato Europos Sąjungos direktyva. Į šiuos rėmus patenka ir Ryga, ir Vilnius, ir Talinas.
Martynas VAINORIUS
