Apie sėkmingą Lietuvos kovą su koronavirusu liudija skaičiai. Šalyje įsibėgėjo testavimas. Laboratorijoms dirbant pilnu tempu Lietuvoje per dieną atliekama 3 kartus daugiau testų nei kita pus Atlanto, Jungtinėse Amerikos valstijose. 1000-iui Lietuvos gyventojų per dieną tenka beveik 3-ys testai, o Amerikoje, Italijoje, ar net Islandijoje tik apie 1-ą.
Mirčių nuo koronaviruso pas mus taip pat mažiau nei labiausiai pandemijos apimtose valstybės. 1-am milijonui gyventojui Lietuvoje tenka 15-a mirčių, tuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose 167-ios, Švedijoje 217-ia, o Ispanijoje 500-ai.
Naujų atvejų augimo greitis Lietuvoje taip pat dar nebuvo labai aukštas. Milijonui gyventojų daugiausiai Lietuvoje per dieną buvo registruoti beveik 45-i atvejai. Mūsų šalies pikas 4 kartus mažesnis nei Ispanijoje.
„Aš vertinu tą statistiką tikrai gerai. Skaičiai įkvepia optimizmo. Skaičius užsikrėtusių žmonių nedidėja ir išlieka pastovus ilgą laiką ir tai rodo pandemijos suvaldymą. Jeigu lygintumėme su Ispanija, Italija, Prancūzija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tai ta statistika neabejotinai žymiai geresnė“, – sako Vilniaus universiteto imunologė Aurelija Žvirblienė.
Tiesa, atsipalaiduoti negalima. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, kol kas neaišku, kaip koronavirusas veikia visuomenės imunitetą. Kartą įveikus Covid-19-a infekciją, neatmetama galimybė virusą pasigauti vėl. Dėl to, anot specialistų, švediškas požiūris kuomet griežto karantino vengiama siekiant bandos imuniteto rezultatų gali ir neduoti.
„Dėl to kolektyvinio imuniteto, tai yra ne toks paprastas klausimas. Imuniteto susidarymas persirgus šita infekcija, jis nėra aiškus iki galo. Ar tikrai tie antikūnai neutralizuoja virusą ir kitas dalykas, ar tas imunitetas apskritai ilgai trunka. Jeigu palygintumėm skaičius, pavyzdžiui Norvegijos ir Švedijos, kur Norvegija ėmėsi ir karantiną įvedė, tai mirčių skaičius Švedijoje yra didesnis“, – pasakoja Vilniaus universiteto imunologė Aurelija Žvirblienė.
„Situacija ji išlieka tokia, dėl kurios vis tiek reikia būti budriems. Reikia laikytis karantino sąlygų, tiesiog visiškai neturim atsipalaiduoti ir nors ta situacija galime vadinti suvaldyta“, – teigia Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Lietuva milžinišku koronaviruso židiniu nevirto, tačiau stengtis yra kur. Lietuvos sergamumo rodikliai už Estijos geresni, tačiau kelioms kitoms kaimynėms šiek tiek nusileidžiame. Pavyzdžiui, Latvijoje milijonui gyventojų tenka 7-ios oficialios Covid-19-a infekcijos mirtys. Tai yra dvigubai mažiau nei Lietuvoje. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čepllinsko Latvijos pranašumą lėmė ankstyvas plačių tyrimų startas.
„Dabar plačiai yra atliekami tyrimai – gerai, bet tai, kad iki šiol žmogus pats negali išsitirti, tai nėra gerai – viena. Antra, pati pirmoji ta banga atvykusių žmonių iš užsienio, kurie atvežė virusą tai jie nebuvo tiriami, arba nepakankamai tiriami. Latviai šituos tyrimus pradėjo nuo pat pradžių“, – kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.
Nors Lietuvos sergamumo rodikliai geri, finansų sektoriuje situacija šiek tiek prastesnė. Kiekviena valstybė dėl Covid-19 infekcijos paruošė ekonomikos skatinimo ir pasekmių mažinimo planus, jose nurodė milžiniškas pinigų sumas. Lietuva rezervavo du su puse milijardo eurų, tai yra 5-i nuošimčiai bendrojo vidaus produkto. Panašias, bet kiek reikšmingesnes sumas skyrė Estija ir Latvija. Dar daugiau pinigų skyrė Lenkija. Tačiau, anot ekonomistų didžiausia Lietuvos ir kitų rytų Europos valstybių problema ne pinigų trūkumas, o per griežta, sudėtinga jų kontrolė.
„Vokietija, Šveicarija, dalinai Skandinavijos Šalys jos yra keliais žingsniais priekyje, nes parama jau pasiekusi verslą, gyventojus skaičiuojama milijardais eurų. Jau geriau dalis lėšų būna išvaistoma verslo, visko bus, deguto šaukštas medaus statinę sugadina. Geriau tokiu keliu eiti, negu kaip šuo ant šieno sėdėti, ant tų pinigų užsibarikaduoti griežtais kriterijais“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Lietuvoje pagal skirtingas priemones pajamas turi būti kritusios 40, 60 procentų. Kitose šalyse, kiek mažiausiai turi būti kritusios pajamos, kiek turėtų būti sumažėjęs darbuotojų skaičius ar kiti veiksniai, yra lengvesni“, – pasakoja SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Specialistai viliasi, kad finansinis kovos su covid-19-a pasekmėmis planas dar įsibėgės. Anot ekonomistų, jei karantinas baigtųsi Birželio pabaigoje, net su lėta ir sudėtinga paramos verslui sistema Lietuva sugebėtų išvengti labai gilios finansinės krizės.
