Šiandien Europos Komisija (EK), pasiremdama praeitų metų spalio mėnesį Europos Sąjungos (ES) priimtu Inovacijų sąjungos komunikacijos aktu, įvertino ES valstybių narių inovacijų vykdymą, skelbia oficialus ES tinklalapis.
Nauja priemonė, pavadinta Inovacijų sąjungos švieslentė (angl. Innovation Union Scoreboard, IUS) padės stebėti ES valstybių narių pasiekimus įgyvendinant ES programą „Inovacijų sąjunga“, leis įvertinti valstybių tyrimų ir inovacinių sistemų privalumus ir trūkumus.
Pagal savo pasirodymus EK valstybes suskirstė į keturias: inovacijų lyderiai, inovacijų sekėjai, vidutiniai novatoriai ir nedideli novatoriai. Į pirmąją grupę pateko Danija, Suomija, Vokietija, Švedija, kurių inovacijų rodikliai buvo kur kas geresni už kitų ES valstybių narių. Nedaug nuo jų atsiliko į antrąją grupę patekusios Austrija, Belgija, Kipras, Estija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovėnija ir Didžioji Britanija. Prasčiau už ES vidurkį pasirodžiusios Čekijos Respublika, Graikija, Vengrija, Italija, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Ispanija pateko į trečiąją grupę. Na, o prasčiausiai pasirodė Bulgarija, Latvija, Lietuva ir Rumunija.
EK pripažino, kad visos šalys, išskyrus Lietuvą demonstravo augimą inovacijų srityje. Portugalijos inovacijų augimas buvo sparčiausias iš visų ES valstybių narių. Tarp sparčiausiai augančių taip pat buvo Suomija, Vokietija, Estija, Slovėnija, Malta, Bulgarija ir Rumunija.
Tarp santykinių Lietuvos stiprybių EK išskyrė žmogiškuosius išteklius ir finansavimą bei paramą. Silpnosios Lietuvos vietos, pasak EK, yra atvira, aukštos kokybės ir patraukli tyrimų sistema, intelektinis turtas, novatoriai ir produkcija.
