ES diplomatai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupės žmonių iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos ir kelių Rusijos įmonių, kuriems bus įvestos sankcijos, taip pat dėl naujų priemonių, skirtų apriboti prekybą ir investicijas Kryme, kurį anksčiau šiais metais aneksavo Rusija.
Antradienį valstybių narių atstovai pratęsė diskusijas, siekdami susitarimo dėl didesnio masto ekonominių sankcijų Rusijai. Galiausiai visoms 28-ioms ES valstybėms pavyko susitarti, tad šios sankcijos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautriąsias technologijas, įskaitant naftos, bet išskyrus dujų sektorių, nuo kurio Europa yra labai priklausoma.
Laukiama, kad trečiadienį šio susitarimo procedūra bus užbaigta ir sutartos priemonės bus paskelbtos ES leidinyje „Official Journal“ ir tuomet jos įsigalios.
J. Kerry: JAV svarsto dar daugiau sankcijų Rusijai
Jungtinės Amerikos Valstijos vėl rengia naujas sankcijas Rusijai dėl to, kad ši kursto krizę Ukrainoje, pareiškė antradienį JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris).
„Mes dabar esame papildomų sankcijų rengimo procese, su Europa“, – sakė jis žurnalistams netrukus po ES galutinio sprendimo pritarti plataus masto ekonominėms priemonėms prieš Maskvą.
Tačiau J.Kerry pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar turi galimybę žengti į priekį dėl savo gebėjimo turėti įtakos separatistams“.
Lietuvą nuvylė, kad ES sankcijos nestabdo „Mistral“ pardavimo Rusijai
Lietuva antradienį išsakė nusivylimą, kad naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos neužkerta kelio Prancūzijai parduoti karo laivus Rusijai, tačiau kitas ribojančias priemones pavadino žingsniu į priekį, siekiant priversti Maskvą pakeisti politiką Ukrainos atžvilgiu.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimu, sankcijos yra reikalingos, tačiau gerokai pavėluotos ir nepakankamos.
„Naujas ES sankcijas vertinu kaip žingsnį į priekį. Sankcijos yra reikalingos, tačiau gerokai pavėluotos ir nepakankamos. Jos neužkerta kelio parduoti „Mistralį“ Rusijai“, - sakė prezidentė.
Šalies vadovės komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba, diplomatams Briuselyje paskelbus, kad ginklų embargas Rusijai bus taikomas tik būsimiems sandoriams. Toks sprendimas reiškia, kad Prancūzija gali tęsti dviejų Prancūzijos karo laivų " Mistral" pardavimą Rusijai už daugiau nei milijardą eurų.
Konsultacijose dalyvavęs Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimundas Karoblis pripažino, kad Lietuva norėjo griežtesnio sprendimo.
„Dėl ginklų embargo yra priimta tik naujiems sandoriams, kurie bus sudaryti nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Aišku, tai yra mažiau negu Lietuva norėjo, bet tai yra pirmasis sprendimas, o dėl kitų dalykų, matyt, ir toliau vyks politinės kovos, politiniai procesai“, - sakė R.Karoblis.
Pasak diplomato, ES šalių ambasadoriai taip pat sutarė išplėsti pareigūnų ir įmonių „juodąjį sąrašą“, uždrausti investuoti į svarbius Krymo ekonominius sektorius, sustabdyti prekybą kelių Rusijos bankų akcijomis ir apriboti tam tikrų technologijų pardavimą. R.Karoblio teigimu, sankcijos bus taikomos ir Rusijos nacionaliniam komerciniam bankui.
ES ekonomines sankcijas Rusijai įvedė pirmą kartą. Valstybes nares imtis griežtesnių priemonių paskatino Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje. Vakarai teigia, kad lėktuvą numušė prorusiški separatistai, ginkluotę gavę iš Rusijos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
