Lietuvos kariuomenė netrukus gali turėti naują pajėgų rūšį - dabartinio Specialiųjų operacijų junginio (SOJ) pagrindu iš esmės jau sukurtas Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP), vykdančias specialiąsias karines operacijas, daugiausiai - užsienio šalyse.
Tokias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo krašto apsaugos ministras ir parlamentaras Juozas Olekas.
Pagal dabartinį įstatymą Lietuvos kariuomenės reguliariosios pajėgos susideda iš Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų.
"Specialiosios operacijos yra tokios operacijos, kurių negali vykdyti įprastinės sausumos, oro ir jūrų pajėgos. Tai daugiausiai susiję su karinėmis operacijomis užsienyje, pavyzdžiui Afganistane", - BNS aiškino krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas.
Kad galėtų atlikti šias operacijas, SOJ jau yra perėmęs į savo pavaldumą specialiuosius vienetus iš visų įprastinių pajėgų. Taigi, norima formalizuoti "specialiųjų operatorių" atliekamų funkcijų sujungimą, kuris "de facto" egzistuoja ir dabar. Po pertvarkos Specialiųjų operacijų junginys įgis pajėgų statusą, kuris bus prilygintas sausumos, jūrų bei oro pajėgoms.
Dabartinį Specialiųjų operacijų junginį sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. KOP specialiosios paskirties sraigtasparnių grandis yra SOJ operaciniame pavaldume.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus anksčiau BNS sakė, kad SOJ turi visus atskiroms pajėgoms būdingus požymius - pavaldumą tiesiogiai kariuomenės vadui, savo atskiras užduotis, funkcijas, atranką, parengimą, štabą, biudžetą ir kovinius dalinius bei vienetus.
V.Tutkaus teigimu, 2006 metų pabaigoje buvo įgyvendinti baigiamieji SOJ reformos akcentai - pertvarkyta Karinėse jūrų pajėgose buvusi Povandeninių veiksmų komanda. Koviniai narai su reikalinga infrastruktūra perduoti tiesiogiai SOJ pavaldumui (KJP liko uosto, laivo ir išminuotojų narų kvalifikaciją turintys specialistai), prieš tai buvo reformuotas Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas.
"SOJ - jau de facto Specialiųjų operacijų pajėgos, visa kita - tik įstatymų bazės klausimas, kada bus parengtos ir priimtos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos", - BNS dar šių metų pradžioje sakė V.Tutkus.
NATO valstybės, siekdamos kuo geresnės savo specialiųjų pajėgų parengties, jų panaudojimo ir valdymo efektyvumo, vykdo specialiųjų pajėgų išskyrimo iš likusių ginkluotųjų pajėgų procesą.
Lietuvos kaimynai lenkai jau pertvarkė kelis savo specialiosios paskirties dalinius į atskiras pajėgas. Nuo šių metų pradžios pradėjo veikti Lenkijos specialiųjų pajėgų vadavietė, kuriai pavaldūs specialiųjų pajėgų junginys "Grom", 1-asis specialusis komandosų pulkas ir karinio laivyno kovinių narų dalinys "Formoza", planuojama įsteigti atskirą specialiosios paskirties aviacijos grandį.
Jungtinėse Valstijose veikia atskira Specialiųjų operacijų vadavietė, kuri vadovauja Armijos "žaliosioms beretėms", Laivyno "ruoniams", Jūrų pėstininkų korpuso ir Karinių oro pajėgų specialiesiems daliniams.
Didžiojoje Britanijoje pagarsėjusiems SAS, SBS ir kitiems specialiesiem daliniams daliniams vadovauja atskiras direktoratas.
SOJ eskadronas "Aitvaras" dabar atlieka misiją Pietų Afganistane, kur dalyvaus NATO pajėgų ISAF antiteroristinėse operacijose prieš 2001 metais nuversto talibų režimo šalininkus.
Keturi "aitvarų" eskadronai 2002-2004 metais pakaitomis po pusmetį dalyvavo JAV vadovaujamoje antiteroristinėje operacijoje "Enduring Freedom" Afganistane.
Lietuviai "aitvarai" vykdė specialiosios žvalgybos, įtariamų asmenų suėmimo, ginklų sandėlių likvidavimo ir kai kurias kitas įslaptintas operacijas bei pelnė aukščiausius karinių partnerių įvertinimus.
Eskadronas "Aitvaras" 2005 m. liepą - 2006 m. liepą budėjo NATO reagavimo pajėgose.
Dar viena ministro J.Oleko siūloma Lietuvos kariuomenės transformacija - atsisakyti kariuomenės Lauko pajėgų vado pareigybės, kurią pagal dabartinį įstatymą turi Sausumos pajėgų vadas, ir šios pareigybės funkcijas padalinti trims pareigūnams: Gynybos štabo viršininkui, Sausumos pajėgų vadui bei būsimo Jungtinio štabo viršininkui.
"Būtų tikslinga šitos pareigybės funkcijas išdalinti ir aiškiai atskirti: kas užsiima bendru vadovavimu ginkluotųjų pajėgų plėtrai ir jų aprūpinimui, kas vadovauja karinių operacijų planavimui, ir kas vykdo tas karines operacijas", - aiškina KA ministro patarėjas D.Žalimas.
Panaikinus Lauko pajėgų vado pareigybę, jo strateginio lygmens funkcijos tektų Gynybos štabo viršininkui, kuris taip pat pavaduotų kariuomenės vadą jam išvykus.
Operacinis lygmuo, kuris apima karinių operacijų planavimą bei vadovavimą joms, būtų atiduotas Jungtinio štabo, kurį dar reikia sukurti, viršininkui.
Taktinio lygmens funkcijos, tai yra vadovavimas Sausumos pajėgoms, būtų paliktos Sausumos pajėgų vadui.
