Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu įteisinti homoseksualų partnerystę. Iš BNS ketvirtadienį kalbintų politikų už tos pačios lyties asmenų partnerystę pasisakė vienintelis liberalų lyderis. Kiti teigė tam nepritariantys arba atsisakė viešai pasakyti savo nuomonę, apsiribodami atsakymu, kad tai nėra prioritetinis klausimas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Modestas Naudžius sakė, kad „komentaro pateikti negalės“. Taip jis atsakė į BNS klausimą, kokia yra šalies vadovės pozicija dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo Lietuvoje.
„Tikrai manau, kad tai nėra prioritetas Lietuvoje. Parlamente svarstomų įstatymų eilėje turime tikrai labai svarbių klausimų, kuriuos turime pirmiausia apsvarstyti“, - sakė Darbo partijos pirmininkė, parlamento vadovė Loreta Graužinienė.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad klausimas yra svarstytinas, tačiau kartu jis pabrėžė, jog tai darant būtina atsižvelgti į tradicijas ir visuomenės požiūrį.
„Reikia svarstyti, reikia tartis parlamente ir su visuomene. Negali būti įstatymai priimami neatsižvelgiant į konkrečios valstybės tradicijas, papročius, požiūrį visuomenės. Tik svarstyti tokius klausimus reikia ne susipriešinant, o ramiai, racionaliai, kaip tai dažnai daro estai“, - BNS sakė G.Kirkilas.
Aiškiai prieš homoseksualų partnerystės įteisinimą buvo valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
„Mano manymu, Partnerystės įstatymas tarp skirtingų lyčių yra normalus ir svarstytinas klausimas. Bet jeigu mes kalbame apie partnerystės įteisinimą tarp vienos lyties asmenų, mano nuomone, toks įstatymas yra nereikalingas ir aš nebalsuočiau už jį“, – BNS sakė V.Mazuronis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius taip pat buvo prieš. Jo teigimu, šioje srityje lietuviai neturi lygiuotis į estus.
„Yra sričių, kur mes nenorime pasivyti ir pralenkti estus. Yra dalykų, kur pasivijome ir pralenkėme, kaip pavyzdžiui, ekonomikos augimas, bet šituo klausimu, manau, mes tikrai nenorime pasivyti ir pralenkti“, - BNS sakė A.Kubilius.
„Aš tam nepritariu. Manau, kad šeima, kaip visoje Vakarų civilizacijoje buvo labai svarbi visais laikais ir buvo pagrįsta vyro bei moters santuoka, nematau, kodėl dabar turėtumėm griauti tuos pamatinius dalykus“, - pridūrė konservatorių vadovas.
Tvirtai už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą pasisakė vienintelio Liberalų sąjūdžio vadovas.
„Visame pasaulyje gyvena žmonės, kurie būdami tos pačios lyties kuria bendrą gyvenimą, ir Lietuva yra ne išimtis. Man atrodo, kad partnerystės įteisinimas Lietuvoje anksčiau ar vėliau turi būti. Kolegos estai padarė sprendimą, jie daugelį sprendimų sugeba priimti be kažkokių didelių stereotipų, klišių bei emocijų, ir yra priekyje“, - BNS sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Tuo pačiu jis konstatavo, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta politinės valios įteisinti partnerystę, o esamą situaciją jis įvardijo kaip bėgimą nuo realybės.
„Mes, liberalai, esame prieš (homoseksualių asmenų) santuokas, bet esame už partnerystės instituto įtvirtinimą, ir kad ta partneryse galėtų naudotis tiek heteroseksualios, tiek kitos poros. Mes bėgame nuo gyvenimo realybės, bet anksčiau ar vėliau su ta gyvenimo realybe turėsime susitaikyti“, - kalbėjo E.Masiulis.
Neseniai iš valdančiosios koalicijos pasitraukusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasisako prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą.
„Mūsų partija laikosi standartinių krikščioniškų vertybių, šeima turi būti vyras ir moteris, čia vienareikšmiai. Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi, kaip jam reikia, bet neturi būti įtakojami kiti ir keičiamos vertybės“, - BNS sakė LLRA atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius.
Estijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuris leis tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę. Už tai ketvirtadienį balsavo 40 parlamentarų, 38 buvo prieš, o 10 balsavime nedalyvavo. Įstatymas įsigalios 2016 metais.
Lietuvoje iki šiol neįteisinta partnerystė nei tarp tos pačios, nei tarp skirtingų lyčių asmenų.
Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei. Pernai lapkritį bendrovės „Vilmorus“ tyrime paklausti, kaip vertina siūlymus, kad Lietuvoje galima būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų (sugyventinių) partnerystę, teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 7 proc. respondentų, patenkinamai – 4 procentai. Tuo metu neigiamai tokius siūlymus įvertino 79 proc. respondentų, 10 proc. į šį klausimą neatsakė.
Tuomet Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, vyresnių nei 18 metų.
