Lietuva užima priešpaskutinę vietą Europos Sąjungoje pagal surenkamų mokesčių apimtį. Vakar paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, 2005 m. Lietuvos surinkti mokesčiai sudarė 29,2 proc. BVP. Blogiau už mus mokesčius Europoje renka tik rumunai.
Paskutinę vietą pagal mokesčių surinkimą 2005 m. užėmusioje Rumunijoje surinktų mokesčių apimtis sudarė 28,8 proc. BVP.
„Eurostat“ duomenimis mokesčių surinkimas Lietuvoje šiek tiek pagerėjo lyginant su 2003 –aisiais, kuomet surinkti mokesčiai sudarė 28,2 proc. BVP, ir su 2004 m. (28,6 proc.).
Kaimyninė Latvija 2005 m. surinko 29,6 proc. mokesčių nuo BVP ir, pralenkusi Slovakiją, atsidūrė ketvirtoje nuo galo vietoje. Po jos seka Estija – 31 proc.
Pagal surenkamų mokesčių apimtį Europos Sąjungoje pirmauja Švedija – 52,1 proc., Danija – 51, 2 proc. ir Belgija – 47,7 proc. ES vidurkis – 40,8 proc.
Latvijos dienraštis „Telegraf“ pastebi, kad šie „Eurostat“ duomenys atspindi šalyje nuslepiamų mokesčių mastą. Neseniai Vienos tarptautinių ekonominių tyrimo instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad Latvijoje nuslėpto pridėtinės vertės mokesčio apimtys siekia 6 proc. BVP, o akcizų – 3,4 proc. BVP. Specialistų vertinimu Latvijoje surenkama tik 45 proc. viso gyventojų pajamų mokesčio ir tik 53 proc. pagal įstatymą priklausančio socialinio draudimo mokesčio.
Tai, kad pagal mokesčių slėpimą Latvija yra viena iš ES lyderių, dienraščio manymu negalima kaltinti vien tik verslininkų. Didžioji dalis atsakomybės tenka mokesčių administratoriams, o taip pat valdžios institucijoms, kurios sukūrė Latvijoje tokį mokesčių režimą. Jei staiga latviai pradėtų mokėti visus pagal įstatymą priklausančius mokesčius, tai paaiškėtų, kad atiduoti reikėtų beveik tiek pat pinigų, kaip ir Švedijoje, tuo tarpu pajamos pasiliktų „latviškame lygyje“, rašo „Telegraf“.
