Pirmadienį, paskutinę kalendorinės vasaros dieną, sukanka 16 metų, kai iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė - po pusės amžiaus paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas išdundėjo į Rytus su savo amunicija ir ideologija.
Laisvę varžiusi svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos.
Paskutinę rugpjūčio dieną 1993 metais, likus penkiolikai minučių iki rugsėjo 1-osios, iš Lietuvos išvyko paskutinis Rusijos karinio traukinio sąstatas su desantinio pulko kariais. Taip buvo įgyvendintas 1992 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos krašto apsaugos ir Rusijos gynybos ministrų parašais patvirtintas grafikas.
Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurią paliko svetima kariuomenė. Tai buvo įvertinta kaip didelė jaunos valstybės politikų pergalė. Rusijos kariuomenės išvedimas buvo ir vienas didžiausių atgimstančios Lietuvos diplomatijos išbandymų ir laimėjimų.
Tiesa, iki 1993-iųjų rudens pabaigos Lietuvoje dar buvo likę apie pusantro šimto Rusijos kariškių, kurių statusas buvo įteisintas atskiru susitarimu. Jie turėjo pasirūpinti, kad Rusijos kariuomenės sprogmenys ir šaudmenys būtų be nesklandumų išvežti iš Lietuvoje buvusių sandėlių.
Derybos dėl Rusijos kariuomenės padalinių išvedimo prasidėjo 1990 metų vasarą, tačiau pirmasis oficialus Lietuvos ir Rusijos derybų delegacijų sutikimas įvyko tik po pusantrų metų - 1992 metų sausio 29 dieną. Po savaitės tuometinis krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas pasirašė pirmąjį Rusijos karinio objekto priėmimo-perdavimo aktą dėl statinių Vilniaus rajono Mickūnų miestelyje.
Derybas su Rusijos atstovais vedė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus vadovaujama delegacija.
1992 metų rugsėjį tuometinis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas Maskvoje pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo apie 22 tūkstančius Rusijos kariškių. Tai sudarė 5 divizijas ir 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančios paskirties padalinius.
Iš visų SSRS respublikų Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolęs kraštas. Todėl šioje vietoje kariškiai buvo sukūrę placdarmą desanto grupuotėms, kurias būtų galima greitai permesti į reikalingą vietą regione.
Lietuvoje buvo dislokuotos 3 desanto divizijos, desantininkų rengimo mokykla, jų transportavimo aviacija, kuriai buvo įrengti aerodromai Kėdainiuose, Panevėžyje, Karmėlavoje. Iš čia buvo permesti pirmieji kariniai padaliniai į sovietizavimui pasipriešinusius Budapeštą ir Prahą.
Lietuvos teritorijoje taip pat buvo įrengtos oro erdvės stebėjimo sistemos, radarų tinklas. Linksmakalnyje prie Kauno veikė karinės radijo žvalgybos centras.
Prezidentas Algirdas Brazauskas yra sakęs, jog gerai prisimena tą dieną, kai Kenos geležinkelio stotyje paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas kirto sieną. Čia paskutiniųjų karių laukė simbolinės vaišės, tačiau tada iš Kauno vėluojančio traukinio buvo nutarta nė nestabdyti.
