Okupuotos Ukrainos Donbaso regiono dalies, pasivadinusios „Luhansko liaudies respublika“, atstovo Andrejaus Maročkos teigimu, lietuvių instruktoriai „pasirodė fronto linijoje“. Ten lietuviai tariamai apmoko ukrainiečius „sudaryti minų žemėlapius“.
Lietuviai – tik priedanga pagrindinei dezinformacijos žinutei
Pagrindinė propagandos kryptis šiuo atveju gali būti ir visai kita. Mat po skambia antrašte su „lietuvių instruktoriais“ yra paslėpta Rusijos statytinių skleidžiama informacija: „ukrainiečių kariai pastaruoju metu dažnai susižaloja užlipę ant savo pačių minų“.
Tokiu būdu rusakalbiams skaitytojams (ši informacija pirmiausiai skirta dezinformuoti ukrainiečius) suformuojama nuomonė, kad „ukrainiečiai nevykusiai kariauja, o juos prižiūri ir moko NATO kariai“.
Svetimos šalies karių atsiradimas Rusijos propagandoje yra nuolatinis „arkliukas“, naudojamas dar nuo karų Čečėnijoje. Tokiu būdu yra siekiama sumenkinti priešų įvaizdį (tariamai patys negali susitvarkyti) ir diskredituoti kaimynines provakarietiškas šalis (pavyzdžiui, Lietuvą, Latviją ar Gruziją), kurios tariamai slapčia siunčia savo žmones žudyti vietos gyventojų. Taip pat dažnai į „fronto liniją“, pasak Donecko apsišaukėlių, atvyksta ir JAV ar Kanados „instruktoriai“.
Lietuviai prievartautojai
Istorijos apie nukryžiuotus vaikus ir prievartaujamas moteris yra dažnas karo propagandos palydovas. Reikia kažkaip pakelti vietos karių moralę ir užsidegimą, įskiepyti jiems pykti priešams, tai ir atsiranda tinkamų dirgiklių.
2017-ųjų rugsėjį Rusijos propagandos internetiniai leidiniai tiražavo naujieną apie lietuvių samdinius, kurie tariamai išprievartavo dvi nepilnametes. Istorija vėliau apaugo ir kitomis legendomis: tariamai vietos gyventojai įsiuto, tariamai tiems instruktoriams-samdiniams buvo surengtas linčo teismas. Iš tiesų nieko panašaus ten, aišku, nebuvo. Jokie kiti šaltiniai tokio nusikaltimo ar vėlesnių bandymų aiškintis, nepatvirtino.
Informaciją viešai paskleidė tas pats „Luhansko liaudies respublikos“ propagandos ruporas Andrejus Maročka.
Snaiperiai ir teroro išpuolių instruktoriai
Dar A. Maročka labai mėgsta lietuvių snaiperių temą. „Baltųjų pėdkelnių“ – moterų snaiperių iš Baltijos šalių – legenda Rusijoje gyva dar nuo pirmojo karo Čečėnijoje laikų. Tuo nuolat naudojasi ir smogikų Donbase atstovai.
Šių metų gegužę NATO šalys (Lenkija ir Lietuva) iš LNR atstovo sulaukė kaltinimų, kad ruošia ukrainiečių karius teroro išpuoliams. 2017-ųjų balandį išplatinta naujiena, kad lietuvių, latvių ir lenkų snaiperės kėsinasi į LNR karius.
2016-ųjų žiemos tarpušvenčio laikotarpis – tariamai atvyko lietuviai samdiniai. 2017-ųjų spalį – paskelbta naujiena, kad Donbase ukrainiečių pusėje veikia 60 lenkų ir lietuvių snaiperių.
Tai yra tik maža dalis visų smogikų platinimų pranešimų, kuriuose figūruoja lietuviai, latviai ar lenkai. Jeigu kyla klausimas, o kaip su kaimynine „Donecko liaudies respublika“? Tai ten situacija analogiška.
„Grupė snaiperių iš Lietuvos papildė 128-ąją kalnų pėstininkų brigadą Volnovachoje“, – 2018-ųjų spalio 25-ąją paskelbė šios grupuotės pagrindinis propagandos atstovas Daniilas Bezsonovas.
Ta pati informacija kartojasi reguliariai, keičiasi tik veikėjai. Susumavus visas naujienas, gali susidaryti įspūdis, kad be lietuvių Donbaso fronte ir apskritai nieko nevyksta.
Tikėtis, kad ateityje bus atsisakyta propagandinių pranešimų neverta – tai iš esmės automatizuotas atsitiktinis procesas, nelabai priklausantis nuo realių įvykių fronte ar politinėje arenoje.