Policijoje neužsibuvo
Nors prieš kelias savaites tėvu tapusio vilniečio D. T. įvykdytą nužudymą Vilniaus teisėsaugininkai dar tik pradėjo tirti, manoma, kad jauną vyrą žudiku ir savižudžiu pavertė alkoholis ir nesuvaldyta agresija, kilusi dėl pašlijusių santykių su sugyventine.
Tragedija jauną šeimą, pastaruoju metu gyvenusią Anglijoje, sunaikino turėjusiu būti pačiu gražiausiu jos gyvavimo laikotarpiu – gimus kūdikiui. Mažylio mama (24 m.) ketino su naujagimiu Lietuvoje pagyventi ilgėliau, o D. T. galvoje sukosi mintys kuo greičiau visiems kartu grįžti į Angliją. Gali būti, kad būtent dėl to šie jauni žmonės pradėjo vis labiau nesutarti. Kaimynai pasakojo, kad ramybė jaunos poros bute, parvažiavus į Lietuvą, vyravo vos kelias dienas, o paskui iš buto sklisdavo ne tik naujagimio balselis, bet ir neblaivaus D. T. keliamas triukšmas.
Praėjusio šeštadienio naktį D. T. namie buvo toks agresyvus, kad ne tik rėkavo, bet ir išdaužė buto langą. Vyrui tramdyti buvo iškviesti policininkai. Jie, įtarę D. T. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir smurto artimoje aplinkoje, išvežė jį į policiją. Kadangi D. T. sugyventinė skundo dėl vyro elgesio nebuvo parašiusi, pareigūnai, greitai nusprendę, jog įtarimai nepasitvirtino, prasiblaiviusį sulaikytąjį po poros valandų išleido iš areštinės – esą neturėjo pagrindo jį laikyti ilgiau.
Suprantama, kad policininkai neturi magiškų galių iš anksto nuspėti ar įžvelgti, kaip elgsis kiekvienas su jais bendravęs sulaikytasis, todėl kartais, kai įvyksta tragedija, ir tenka dėl to apgailestauti.
Tykojo kaip žvėris
O tragedija Vilniaus pakraštyje, Parko gatvėje (Naujoji Vilnia), netoli namo, kur viename iš butų buvo apsistojusi iš Anglijos grįžusi jauna pora su naujagimiu, įvyko iškart kitą dieną po to, kai naktį D. T. praleido areštinėje. Įtūžęs vyras patykojo savo sugyventinę, kai ji su metais vyresniu savo broliu (25 m.) popietę ėjo iš bažnyčios, ir užpuolė, rankoje turėdamas peilį. Brolis dar bandė apginti seserį, tačiau ginkluotas užpuolikas jį tuoj pat įveikė sužalodamas. Viskas vyko labai greitai: kitas peilio dūris į krūtinę susmukdė naujagimio mamą, o tada žudikas puolė bėgti nuo sužalotųjų ir netrukus pargriuvo, peiliu smogęs į krūtinę ir sau.
Kai atvyko praeivių iškviesti medikai, žudikas jau buvo tapęs ir savižudžiu – tysojo be jokių gyvybės ženklų. Medikai teikė pagalbą sužalotai moteriai ir jos broliui. Šis sunkios būklės buvo išvežtas į ligoninę, o giliai sužalotai ir stipriai nukraujavusiai jo seseriai medikai buvo jau bejėgiai padėti – jaunutė moteris mirė. Jai iki namų buvo belikę įveikti vos 200 metrų kelio...
Pasklidus šiai žiniai, įvykio vietoje pradėjo būriuotis nužudytosios ir D. T. kaimynai. Jie pareigūnams liudijo pastarosiomis dienomis girdėję D. T. keltą triukšmą ir matę jį su kelioniniais krepšiais, tarsi vyras būtų susiruošęs išvykti. Manoma, kad jis tomis dienomis sugyventinės buvo išvytas iš buto, galbūt abiejų kalbėta net ir apie bendro gyvenimo pabaigą. Kol kas tikrai aišku tik viena – į Angliją ši šeima jau niekada negrįš.
Lavonai vienkiemyje Kaip jau minėta, iš užsienio parvažiavusių vilniečių šeimos drama, pasibaigusi iškart dvejomis laidotuvėmis, lyg aidu atkartojo jau keturias šiais metais Lietuvoje įvykusias panašias šeimų tragedijas. Balandį Šventojoje (Palangos sav.) uošvis nušovė žentą ir pats nusišovė, liepą tokios tragedijos paženklino Klaipėdą, kur vyras pasmaugė žmoną ir pats pasikorė, ir Kauną, kur vyras bute mirtinai subadė mylimąją ir išėjęs įšoko į upę bei nuskendo, o rugpjūtį sugyventinės žudiku ir savižudžiu tapo Panevėžio krašto gyventojas R. Š. (53 m.).
Apie ankstesnes tragedijas „Akistatoje“ jau pasakota, spėtos jų priežastys – tai yra paaštrėję santykiai porose, vyravę nesutarimai, liguista būsena, alkoholis.
Analogiškos priežastys praėjusios savaitės pradžioje pražudė ir Panevėžio krašto gyventojų R. Š. ir V. B. (53 m.) bendrą gyvenimą. Manoma, R. Š. galėjo būti apgalvojęs savo ir sugyventinės kraupų likimą, paskutiniam žingsniui pasirinkęs nuošalų V. B. giminės vienkiemį miške, Storiškių kaime (Pasvalio r.).
Nebegyvą moterį – V. B. – jos sodyboje pirmasis prieš vidurdienį aptiko jos brolio draugas, paprašytas parvežti ją iš Storiškų į Panevėžį. Bet vežti nebebuvo ką – moteris kambaryje buvo negyva. Kai atvyko skubiai iškviesti policininkai, kitame kambaryje jie rado irgi nebegyvą V. B. sugyventinį R. Š. Tuoj pat paaiškėjo, kad abiejų gyvybė užgesusi dėl šautinių žaizdų galvoje (moteriai dar buvo šauta ir į nugarą). Šalia vyro lavono buvo šaunamasis ginklas TOZ 8M. Nustatyta, kad šis šautuvas neregistruotas, laikytas nelegaliai. Manoma, kad vyras nušovė sugyventinę, o tada nusišovė ir pats.
Įtūžo dėl skyrybų?
Panevėžiečių porą pažinoję žmonės pareigūnams pasakojo, kad anksčiau savo šeimų neturėję sugyventiniai, kai kadaise pradėjo gyventi kartu, savaitgalius dažnai leisdavo minėtame vienkiemyje – V. B. mirusių senelių sodyboje. Ši buvo nuolat tvarkoma, jos aplinka gražiai prižiūrima. Darbuodavosi V. B. su sugyventiniu ir trys jos broliai. Į išpuoselėtą sodybą atvykdavo V. B. artimieji – vykdavo giminės susitikimai. Bene dažniausiai sodyboje laiką leisdavo po darbų Panevėžyje laisvalaikio sulaukę V. B. ir jos sugyventinis R. Š. – jie ir daržus čia prisižiūrėdavo, ir eidavo uogauti bei grybauti.
Apie V. B. atsiliepiama ypatingai teigiamai – darbšti, miela, simpatiška, linksma, draugiška, supratinga. O apie jos gyvenimo draugą R. Š. kalbama šykščiau – nešnekus, mėgėjas išgerti. Atrodo, pastaroji silpnybė panevėžiečiui jau grėsė skyrybomis, nes po tragedijos žmonės kalbėjo, jog neseniai V. B. ne vienam buvo sakiusi, kad ji savo draugą pravijusi dėl girtuoklysčių ir dažnų pavydo scenų. O R. Š. pažįstamiems buvo sakęs, kad niekur iš vienkiemio nebus išvarytas, nes sodyboje daug kas padaryta jo rankų ir paaukoto laiko dėka.
Pastaruoju metu sugyventiniai į sodybą vis dažniau atvykdavo atskirai. Taip buvo ir lemtingąjį kartą – vyras atvyko kitą dieną. Jį matę kaimo gyventojai atkreipė dėmesį, kad anksčiau R. Š. visada nešiodavosi kuprinę, o tąkart rankoje turėjo krepšį – esą galbūt su šautuvu. Bet tokios spėlionės žmones apėmė tik po to, kai tragedija jau buvo įvykusi.
Ar tikrai R. Š. – žudikas ir savižudis, turėtų atsakyti įvykį tiriantys policijos pareigūnai, po įvykio neatmetę ir teoriškai įmanomos užpuolimo bei dviejų žmonių nužudymo versijos, bet pagal visas detales labiau tikėję šeimos dramos versija.
Vis ilgėja sąrašas
Tokios tragedijos perša išvadą, kad kartu gyvenantys žmonės vienas kitą neretai laiko savo nuosavybe – esą jeigu ne su manimi, tai tada su niekuo. Tokį požiūrį dažnai aštrina jį lydintys liguisto pavydo ar pyktį ir agresiją kurstančio keršto jausmai.
Be to, kaip pripažįsta ir psichologai, kuo toliau, tuo labiau nuvertinama didžiulė vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl šeimose nesibodima švaistytis ne tik nepagarbiais žodžiais, bet ir po ranka pakliuvusiais daiktais, neretai – peiliais. Tai kiekvieną dieną rodo šalies policijos įvykių suvestinės, kuriose labai gausiai fiksuojami tokie faktai: „bandė išsukti rankas žmonai“, „gumine žarna mušė sugyventinis“, „sugyventinis šovė į durų spyną“, „vyras dūrė peiliu“, „žmonai kirto butelio šuke“, „peiliu smogė vyrui“ ir taip toliau.
Tos pačios suvestinės liudija, kad mūsų aplinkoje tvyro vis daugiau pykčio ir barnių. O kai žmogų užvaldo piktos emocijos, tai, psichologų tvirtinimu, dingsta žmogaus sąmoningumas ir tada jo atliekami veiksmai jau nebesuvokiami. Todėl ir šiurpiai ilgėja juodasis nužudymų sąrašas. Rugpjūtis – labai „derlingas“ nužudymais mėnuo. Štai birželį Lietuvoje buvo nužudyti 8 žmonės, liepą – 7, o rugpjūtį, jam dar nesibaigus (iki 20-osios), – jau net 10 žmonių.
Iš viso nuo šių metų pradžios žmogžudžių aukomis Lietuvoje tapo 84 žmonės.
Irena Zubrickienė
