Švedai visam pasauliui džiaugsmingai ištrimitavo, kad ekonominis sunkmetis jiems išėjo į naudą. Giriamasi, kad vien iš bankų krizės kiekvienas Švedijos gyventojas pelnė po 730 litų. Ekonomikos ekspertas akademikas Antanas Buračas sako, kad dalį šių pinigų kitoje Baltijos jūros pusėje gyvenantiems kaimynams uždirbome ir mes, lietuviai.
Švedai uždirba, lietuviai skolinasi
Prieš kurį laiką Švedijos žiniasklaida sumirgėjo savigyra. Didžiausią dėmesį į save atkreipė vietos bankinis sektorius. Tikinama, kad vietos mokesčių mokėtojams parama bankams per krizę nekainavo nė kronos. Atvirkščiai - valstybė iš to uždirbo apie 20 mlrd. Švedijos kronų (SEK), arba 7,3 mlrd. litų. Tai reiškia, kad kiekvienam švedui tenka apie 2 tūkst. SEK (730 litų) pelno.
Galbūt lietuvius mažai domintų mūsų šiaurės kaimynų sėkmė, jei ne vienas dalykas. Skelbiama, kad Švedija yra viena didžiausių Lietuvos investuotojų, vien pernai tiesioginėmis investicijomis į mūsų ūkį įliejusi 3,9 mlrd. litų. A.Buračo tvirtinimu, dar apie 30 mlrd. litų į Lietuvos ekonomiką švedai pastaraisiais metais buvo įlieję per savo bankus. Bet, kaip tvirtina akademikas, Švedijos investicijos lietuviams laimės neatnešė. Priešingai - jos prisideda prie to, kad po sunkmečio atsigautų investuotojo ekonomika.
Tą patvirtina ir statistika. Švedai per sunkmetį vien iš bankų sektoriaus uždirbo daugiau kaip po septynis šimtus litų, o Lietuvos gyventojai nuo 2009 metų pradžios prasiskolino, „2g.lt" duomenimis, daugiau nei po keturis tūkstančius litų.
Viešas uždarbis - tik ledkalnio viršūnė
Tačiau tie Švedijos bankų sektoriaus kiekvienam tėvynainiui uždirbti 730 litų yra toli gražu ne viskas, ką per krizę pelnė šalies kaimynės ekonomika. Juk tai tėra lėšos, kurias švedai iš bankų gavo už paskolas, Švedijos Vyriausybės suteiktas savoms finansinėms institucijoms prasidėjus krizei. Skelbiama, kad per valstybinę skolų agentūrą Švedija paskolino bankams pinigų su valstybės garantijomis, už kurias iki šiol jau sumokėta 2,6 mlrd. SEK mokesčių. Tai ir yra tos švedų uždirbtos lėšos, kuriomis taip didžiuojasi skandinavų šalies žiniasklaida. Maža to, dar tiek pat Švedija iš savo bankų tikisi gauti iki garantijos atšaukimo.
O juk tai tik nedidelė švedų bankų uždirbtų pinigų dalis. Daug didesnis uždarbis nusėdo pačių bankų, jų savininkų ar investuotojų sąskaitose. Beje iš jų, skirtingai nei Lietuvoje, sėkmingai kredituojamas Švedijos verslas. Gal todėl šiaurės kaimynai jau dabar giriasi, kad 80 proc. Švedijos didžiausių kompanijų antrojo ketvirčio pelnas viršijo analitikų prognozes - komentuojama, kad didžiausios Šiaurės šalių ekonomikos atsigavimas gali būti sparčiausias visoje ES.
Vasalo pagalba metropolijai
A.Buračo teigimu, Švedijos bankų sektoriaus investicijos į Lietuvos, kaip ir į kitų neturtingų šalių, ekonomiką irgi padeda švedų ekonomikai įgauti pagreitį. Lietuvos banko duomenimis, vien nuo 2005-ųjų iki 2008-ųjų Skandinavijos bankai Lietuvoje uždirbo apie 2,5 mlrd. pelno. „Neabejotina, kad visas arba beveik visas jis buvo išvežtas į Švediją. Be to, kaimynai atgal išsivežė ir dalį paskolintų lėšų iš tų trisdešimt milijardų, kuriuos buvo įlieję į mūsų ūkį. Neoficialiais duomenimis, vien šįmet skandinavai iš Lietuvos išsivežė 10 mlrd. litų. Aišku, kad visi jie uždirba švedams pinigus", - pasakojo akademikas.
A.Buračo nuomone, per pinigus Švedija tam tikra prasme pavergė Lietuvą, padarė ją savo vasale, o pati džiaugiasi metropolijos statusu. „Bet tokios tendencijos matyti visame pasaulyje, ne vien pas mus", - teigė pašnekovas.
Lietuvoje veikiančių bankų pelnas pagal metus (mln. Lt)
2005 m. 354, iš jų Skandinavijos bankų 279,3
2006 m. 667, iš jų Skandinavijos bankų 545,7
2007 m. 1154, iš jų Skandinavijos bankų 934,7
2008 m. 867,3, iš jų Skandinavijos bankų 791,7
