„Visas šitas procesas nusikels į kitus metus. Mes, aišku, nieko neskubiname, esame namų darbus atlikę, priėmę visus nutarimus, kuriuos reikėjo priimti, esame visiškai pasirengę. Kai graikai ir italai pateiks savo sąrašus, tada mes ir vykdysime saugumo patikrinimus, tik tuomet gali tas perkėlimas vykti“, - trečiadienį per Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos posėdį teigė viceministras.
Jis sakė asmeniškai lankęsis Graikijoje bei Italijoje ir matęs, kad šioms šalims sunku suvaldyti dabartinį pabėgėlių srautą.
„Įsivaizduokite - 10 tūkst. žmonių kiekvieną dieną. Juos suregistruoja. Ten irgi vyksta saugumo patikros. Bet kai iš salų tie žmonės persikelia į kontinentą, čia graikai turi problemų, jie negali to srauto sustabdyti, suvaldyti, ir tas srautas keliauja toliau į Vokietiją, Švediją“, - pasakojo E.Jankevičius.
„Kol kas italai ir graikai nesugebės artimiausiu metu tų žmonių sustabdyti, perkėlimas į tokias šalis kaip Lietuva galbūt vyks tik kitais metais. Italai per pusantro mėnesio yra perkėlę 117 asmenų, kas yra nepaprastai mažai iš tokio srauto. O graikai į Liuksemburgą perkėlė tik 30 asmenų“, - sakė jis.
Atrinkti pabėgėliai
Viceministro teigimu, gavę sąrašus, Lietuvos migracijos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai vyks į tas šalis atrinkti perkeliamų asmenų.
„Perkėlimai gali būti tik tuomet, jeigu mes būsime visiškai tikri dėl to žmogaus praeities, kad jis nieko pikto nenori Lietuvai padaryti. O mes turime būdų patikrinti. Turime daugiau kaip dešimties metų praktiką, kadangi žmonės atvažiuoja į Lietuvą ir prašosi prieglobsčio“, - užtikrinto E.Jankevičius.
Pasak jo, kiekvienas žmogus bus apklaustas, jo suteikta informacija patikrinta bendradarbiaujant su JAV, Europolu, Interpolu.
„Pameluoti, kad jis yra ne iš tos šalies, nes kaip daugelis sako, kad nusiperka Sirijos pasus, yra nepaprastai sudėtinga. Paklausime, kokioje gatvėje jis gyveno, mes tą informaciją patikrinsime, kokioje mokykloje mokėsi, kokia pavardė mokyklos direktoriaus, kas dėstė matematiką ir pan. Turime galimybes tuos žmones patikrinti“, - tvirtino vidaus reikalų viceministras.
Anot jo, jeigu Lietuvai bus galimybė rinktis, pirmenybė bus teikiama šeimoms su vaikais, iš Sirijos pabėgusiems asmenims bei turintiesiems profesiją ar aukštąjį išsilavinimą. Viliamasi, kad tokius žmones bus lengviau integruoti.
Lietuva priims kiek numatyta
Šią savaitę Europos Sąjungos vidaus reikalų tarybos posėdyje dalyvavęs viceministras pranešė, kad Švedija taip pat oficialiai paprašė pagalbos perkelti iš jos dalį atvykusių migrantų. Pasak E.Jankevičiaus, jų pasidarė tiek daug, kad Švedija nebeturi, kur apgyvendinti, žiemai ketina pabėgėlius įkurti šildomose palapinėse.
Tuo pačiu viceministras pabrėžė, kad dėl to Lietuvai numatytas pabėgėlių skaičius - 1105 - nedidės, tiesiog prisidės viena šalis, iš kurios bus galima perkelti nelegalių migrantų.
Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Didžioji dalis migrantų būtų perkeliama iš Italijos ir Graikijos, taip pat nedidelė dalis - iš Turkijos.
„Lietuvai skirti 1105 žmonės per dvejus metus, tai yra labai mažai, tai lašas vandenyne. (...) Tas skaičius Lietuvai absoliučiai jokios įtakos nepadarys“, - teigė vidaus reikalų viceministras.
Tuo pačiu jis pripažino, kad Europos Sąjungos išorės sienos šiuo metu yra „kiauros“. Be to, milžinišką mastą įgavo kontrabanda žmonėmis.
„Per pastaruosius metus identifikuota apie 20 tūkst. asmenų, galbūt susijusių su žmonių kontrabanda. Mastai yra išties didžiuliai. Bet ES nesitaikstys su kiauromis sienomis“, - per komisijos posėdį kalbėjo Lietuvos pareigūnas.
„Taip tęstis nebegali. Stipriai kalbame su Turkija, nes daugiausia pabėgėliai į ES plūsta iš Turkijos, Turkija nei saugo, nei ką. O taip atsitinka dėl to, nes yra persikėlę nepaprastai didelį skaičių žmonių, tiesiog nutrūko jiems finansinė pagalba, negali pagal savo išgales jų priglausti“, - sakė E.Jankevičius ir vylėsi, kad padėtį pakeis numatyta nauja finansinė parama Turkijai.
