„Sustiprinsime karinį bendradarbiavimą (su Lenkija – BNS) – rengsime bendras pratybas, ieškosime papildomų formų mūsų karinėms pajėgoms treniruotis kartu, stiprinsime karinį mobilumą“, – žurnalistams sekmadienį Vilniuje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Paskutinį sykį karinės pratybos buvo surengtos pernai liepos pradžioje Klaipėdoje, Danės upėje. Čia abiejų šalių specialiųjų operacijų kariai treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą.
Tuo metu Vilniuje viešintis Lenkijos lyderis Andrzejus Duda (Anždejus Duda) sakė, kad Suvalkų koridorius yra „tas regionas, kuriam reikalingas ypatingas dėmesys, ypatingas tos vietos stebėjimas.“
„Žinome, kokia jautri vieta šiandieną Europos saugumo atžvilgiu yra tai, ką vadiname Suvalkų koridoriumi“, – sakė A. Duda.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.
Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės
Ukrainai prašant suteikti daugiau pagalbos ir susiduriant su vis didesniu nuovargiu ne tik Vašingtone, bet ir kitose Vakarų sostinėse, G. Nausėda kalbėjo manantis, kad Europa turi prisiimti didesnį vaidmenį tiekiant karinę įrangą Kyjivui.
„Ypatingai tuo metu, kai kiti sąjungininkai stokoja arba politinės valios, arba galimybių tiekti reikalingą karinę įrangą“, – teigė šalies vadovas.
Jis sakė neabejojantis, kad bendri Europos Sąjungos (ES) pirkimai, karinės pramonės tarp valstybių narių bendradarbiavimas yra kelias, kuriuo „eidami galime pasiekti gerų rezultatų“.
Tuo metu A. Duda pastebėjo, kad ne visos ES valstybių visuomenės jaučia Rusijos grėsmę.
„Paklauskite savęs, ar Portugalijos visuomenė jaučia didelę Rusijos grėsmę? Ar ispanai? Žinoma, ne“, – sakė jis.
„Mūsų svarbiausias tikslas – čia ir dabar – yra didinti mūsų potencialą“, – pridūrė Lenkijos lyderis.
