Lietuvos ir Lenkijos premjerai Algirdas Brazauskas bei Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Romano Prodi dėl Europos Sąjungos (ES) paramos Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimui.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, šis projektas nėra vien Lietuvos ir Lenkijos tinklų sujungimas, tai ir Baltijos elektros tinklų sujungimas su Vakarų Europos tinklais - bendros ES rinkos kūrimas.
Numatomos projekto išlaidos - 434 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos ne tik Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimui, bet ir Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos elektrinių modernizavimui bei pritaikymui darbui vienoje sistemoje.
Pirmadienį Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui atsiųstame laiške R. Prodi pažadėjo paramą Lietuvai įgyvendinant infrastruktūros projektus. EK pirmininkas taip pat pranešė, kad Komisija gali paremti elektros tilto, sujungsiančio Lietuvą ir Lenkiją, projekto įgyvendinimą pagal visos Europos energetikos tinklų politiką.
Toks elektros tiltas, anot R. Prodi, padėtų užtikrinti energijos tiekimo Baltijos regione saugumą. Šis tiltas suteiks Baltijos šalims galimybę visaverčiai veikti Bendrijos vidaus energetikos rinkoje.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko konsultantų tyrime nurodoma, kad elektros tilto projektas bus ekonomiškai gyvybingas, jei Europos Sąjunga šiam 1,498 mlrd. litų kainuojančiam projektui įgyvendinti skirs apie 949,5 mln. litų neatlyginamos paramos.
Varšuvoje su oficialiu vizitu viešintis Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ketvirtadienį rytą susitiko su Lenkijos premjeru L. Milleriu. Kaip BNS sakė A. Paulauskas, L. Millerio ir A. Brazausko pasirašytas laiškas "svarbus dokumentas, kuris atskleidžia šalių politinį nusistatymą įgyvendinti jau beveik dešimtmetį ketinamą nutiesti energetinio tilto iš Lietuvos į Lenkiją".
Lietuvos parlamento vadovo nuomone, pasirašius šį dokumentą, išreiškiantį abejų valstybių bendrą valią, galima pagrįstai tikėtis ES finansinės pagalbos tiesiant elektros tiltą. Be to, A.Paulauskas nurodė, kad su Lenkijos premjeru taip pat buvo kalbama apie ekonominį bendradarbiavimą šalims įstojus į ES.
"Buvo kalbėta ir apie automobilių kelių ir geležinkelio infrastruktūros gerinimą", - sakė A. Paulauskas.
Jis nurodė, kad Lenkija ir toliau remia projektų "Via Baltica" ir "Rail Baltica" įgyvendinimą bei abi valstybės prašys finansinės pagalbos iš ES struktūrinių fondų.
Lietuvos parlamento vadovo susitikime su L. Milleriu taip pat buvo pasidalyta mintimis apie valstybinių institucijų darbo koordinavimą šalims įstojus į ES.
Pasak A. Paulausko, Lenkija nutarė, kad koordinavimo darbą atliks ministras be portfelio. O A. Paulausko manymu, "diplomatinė tarnyba turi didžiulę tokio darbo patirtį".
"Nuo koordinavimo darbo nuošalyje neturėtų likti diplomatai. Šį darbą galėtų atlikti tiek Europos komitetas ar kokia nors nauja institucija prie Vyriausybės. Nederėtų pamiršti ir Užsienio reikalų ministerijos", - sakė A. Paulauskas.
Lietuva bei Lenkija praėjusiais metais kartu su dar 8 Rytų bei Vidurio Europos valstybėmis baigė įstojimo į ES derybas ir šiemet pasirašė stojimo sutartis. Visateisėmis ES narėmis šalys tikisi tapti kitų metų gegužės 1-ąją.
BNS
