visiškai pritariu autoriui - demokratija be demokratijos neįmanoma. kitas klausimas del visuomenės brandos.. bet kaip ji subręs, jei jai neleidžiama bręsti?..

savame kaime gerai matosi,kas yra kas-ir partijos išsigando veiklių bei sąžiningų bendruomenės žmonių.Politikai ,net skirtingų partijų ,mažame mieste labai susiję,viens kitą pažįsta,viens kito nuodėmes žino ir susitaria-pašalinių liudytojų ,dalinant Europos pinigėlius,jiems nereikia.

negi jūs manote,kad partijos visai bejėgės ir jas nurungs nepartiniai kandidatai.Keli nepartiniai tik įleis šviežio oro

partijas pamokyti, priminti kam jos privalo tarnauti. Juk samdiniai pamiršo, kas tikrasis valstybės šeimininkas. Balsuokim PRIEŠ VISUS, o po to atliksime reformas.

KT nutarimas kelia dar vieną svarbią – konstitucinės priežiūros - problemą. Visiškai akivaizdu, jog tos priežiūros nevykdo nei Seimas, nei prezidentas.
Tuom ir viskas pasakyta- mieleiji as visada stengiausi skaityti jusu komentarus, bet to jau..... konstitucija parasyta, bet ja galima manipuliuoti (jei priklausai elitui), tai kur buvo musu saziningasis profesorius pries tai, visi mes mokam mojuoti kuokas po musio-cia ir didziausia beda! As pasidesiu paziuresiu, o po to jau..... ir kaip jus galite mokytis is tokiu profesioriu-lengva paskyti o ka daryti!???

Siūlau,'NEBALSUOTI už taip vadinamas parlamentines 'vagių' partijas per šiuos rinkimus tai ir bus didžiausia bausmė už žmonių mulkinimą tiek metų.Ateis į valdžią jaujos partijos jauni vadovai ir padėtis pasikeis.

16 metu kurami istatymai,kol galop paaiskeja,kad piletis svo valstybeje beteisis(neturi teises buti renkamas).Norejom demokratijos,o gavom iteisinta demagogija.

Dabar partinis elitas gali pasinaudot Stalino posakiu J .Urbšiui...nebūtume mes komunistai , kad nežinotume kaip...

Konstituciio Teismo sprendimas yra labai panašus į neteisingą, greičiausiai toks ir yra. Kokia nors tvarka , kaip vyks rinkimai, vis tiek turės būti nustatyta. Vėl galės atsirasti žmonių, kuriems ir ta tvarka nepatiks, ir jie skųsis, kad jų teisė kandidatuoti yra pažeista, nes jie nenori prisitaikyti prie esamos tvarkos, ir jeigu turės pakankamai stiprų užnugarį, Konstitucinis Teismas vėl patenkins jų norus. Rinkimų sistemą buvo galima keisti, galima ir net geriau nekeisti, bet naudotis jos privalumais. Kita sistema gal turės kiek nors privalumų, bet daugiau trūkumų, nes leis kandidatuoti niekam neįsipareigojusiems ir prieš nieką neatsakingiems žmonėms, kurie bus daug lengviau paperkami negu kokia nors partija visa. Atsiminkime, kad nepartinių Seimas yra Uspaskicho idėja; tikriausiai jam patiks ir nepartinių savivaldybė. Atsiminkime ir okupacijos metus, kada kandidatus siūlė darbo kolektyvai ir visuomeninės organizacijos, o politinių organizacijų visai nebuvo. Daugėjant demokratijos, politika perduota politinėms organizacijoms, iš kurių reikalaujama vis didesnės brandos, ir ji pamažu didėjo ir turėjo toliau didėti: kad nedidėtų,keliama sumaištis. Tai yra negerai. Negerai ir kad visuomenė toliau klaidinama, dirbtinai ją supriešinant su politinėmis partijomis, tarsi tai būtų ne jos pačios dalys ir ne jos būtų visuomenės tarpininkai tarp valdžios ir mažiau politika užsiimančios visuomenės dalies. Kad taip nebūtų, yra skelbiama, jog ateis kažkokie nepartiniai šventieji, kurie jau atstovaus visuomenei, nors iš tikrųjų visuomenė yra nevienalytė ir yra įmanoma ne jai visai atstovauti, o tik jos daliai, o tą ir daro politinės partijos. Kol kas labai netobulai, bet reikia stengtis ,kad tobuliau darytų, o ne griauti bepradedančią tobulėti sistemą.

Pamastymai, kurie buvo pateiktas vienam iš Konstitucinio teismo teisėjų praėjusiam amžiui, pasirodė Eretiškas ir aš buvau išgrūstas iš katedros be teisės net svarstyti šį klausimą, tačau diskutavau ir apgyniau, o gyvenimas parodė, kad dabartinis teisėjas ne visažinis.

Jau pats terminas ,,vietos savivaldos atstovaujamoji institucija” nedviprasmiškai sako, kad vietos bendruomenė nėra vienalytis organizmas, o susidedantis iš pavienių asmenų ir įvairių interesų grupių. Todėl norint, kad vietos savivaldoje būtų atstovaujamas kuo platesnis interesų ratas, reikalingas mechanizmas, kaip šiuos interesus išgryninti ir, kad jie būtų tinkamai atstovaujami. Tam turėtų pasitarnauti ,,Savivaldybių Tarybų narių rinkimų įstatymas”. Turėtų, bet ar pasitarnauja? Įstatymų leidėjas, priimdamas 1994 metais šį įstatymą, tikriausiai sąmoningai eliminavo asmenis ir įvairias vietos bendruomenės interesų grupes, palikdamas tik interesų atstovavimą per politines partijas ir organizacijas. Štai kaip skamba Savivaldybių Tarybų narių rinkimų įstatymo 34 straipsnio nuostata:
,, Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.”
Politinių partijų ir organizacijų įstatymo trečiojo straipsnio nuostatos teigia, kad :
„Politinei partijai ar politinei organizacijai įsteigti būtina, kad ji turėtų Lietuvoje ne mažiau kaip keturis šimtus steigėjų, kurie savo atstovų suvažiavime turi patvirtinti statutą (įstatus), programą ir išrinkti vadovaujančius organus.”
Todėl politinė partija ar organizacija pagal šias nuostatas gali būti įsteigta tik respublikos lygmenyje arba, geriausiu atveju, tam tikro regiono. Šią prielaidą patvirtina ir šių dienų partijų ir politinių organizacijų formavimo realijos Lietuvoje. Bet argi skaičiumi teoriškai platus partijų ir organizacijų spektras (šiuo metu yra įregistruota apie keturiasdešimt partijų ir politinių organizacijų) reprezentuoja vietos savivaldos gyventojų ar jų grupių interesus? Galvoju, kad ne. Pirmiausia todėl, kad partijų ir politinių organizacijų veikloje dalyvauja mažas gyventojų skaičius, o antra - tai partijų principinės nuostatos paprastai atitinka steigėjų interesus, bet neretai nesutampa su atskirų vietos bendruomenių interesais. Trečia priežastis - partijose nepaprastai įsišaknijusi centralizuota valdymo sistema, kuri pakerta vietos iniciatyvas (nėra horizontalių ryšių tarp partijos centrinių institucijų bei vietos institucijų). Ketvirta – nuostatos, numatančios galimybę kandidatuoti į vietos savivaldos atstovaujamąsias institucijas tik per politinių partijų ir organizacijų sąrašus, mano įsitikinimu, apriboja vietos bendruomenės gyventojų ir jų interesų grupių galimybes naudotis Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, t.y., dalyvauti valdant savo šalį bei naudotis pasyvia rinkimų teise. Taip sudaromos dirbtinės kliūtys šioms teisėmis įgyvendinti. Manau, turint tikslą, kad vietos savivalda atitiktų vietos bendruomenės lūkesčius ir taptų organiška jos (vietos bendruomenės) interesų akumuliuotoja ir skleidėja, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad atstovaujamosios institucijos narių atrankos laisvė aprėptų šio reiškinio abu aspektus, t.y., sudaryti galimybes kuo platesniam ratui asmenų ir interesų grupių atstovams kandidatuoti į vietos savivaldos atstovaujamąsias institucijas ir sudaryti galimybes vietos bendruomenei iš jų rinktis.
Išties keista, kad mūsų vaikai dabar daugiausia mokosi ,,verslo pradėjimo” meno, bet negauna arba labai mažai gauna žinių apie tai, kaip kuriama demokratija... Tikroji demokratinė alternatyva etatizmui ir rinkai reikalauja, kad politinės partijos išsižadėtų savo klaidingos prielaidos, esą visuomenės raidą lemia partijos, verslas arba valstybė. Partijos turėtų pripažinti partijų būtinumą ir ribotumą. Turime priversti jas pripažinti, jog pamatinis energijos ir strateginės saugos šaltinis – tai nepartinė pilietinė visuomenės terpė