Nors automobilių vagysčių pastaruoju metu pačioje Lietuvoje ir mažėja, tačiau vagys iš Lietuvos, besispecializuojantys mašinų vagysčių srityje, gan sėkmingai dirba visoje Europoje.
Vertina Europolas
Aišku, ta sėkmė gan permaininga. Žiūrėk, nučiupai ją už uodegos – ir vogti sekasi, ir piniginė vis pilnėja, tačiau vieną dieną viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Policijos pareigūnai irgi ne pirštu penimi, jie tobulėja kartu su vagimis ir tai sėkmės paukštei dažnai nutraukia uodegą. O tada vagišių jau laukia kietas kalėjimo gultas, kaip nuo seno įprasta sakyti. Nors iš tikrųjų tas gultas šiuo metu ne toks jau ir kietas.
Bet grįžkime prie automobilių vagysčių. Iš pradžių – šiek tiek iš Europolo ataskaitos. Joje kaip tik ir rašoma, kad didžiausią susirūpinimą dabar kelia mobilios (anot ataskaitos, judžios) organizuotos nusikaltėlių grupuotės, kurios ir specializuojasi vagystėse iš butų, plėšimuose, taip pat ir automobilių vagystėse. Vienos iš labiausiai paplitusių tokių grupuočių yra kilusios iš Lietuvos, taip pat Gruzijos ir rusakalbių regionų.
Organizuotos lietuvių nusikaltėlių grupuotės, veikiančios daugumoje Europos valstybių, anot Europolo, labai grėsmingos. Jos veža narkotikus, vykdo turtinius nusikaltimus, tarp kurių – ir automobilių vagystės (nauja tendencija – sunkvežimių vagystės). Koordinuojant Europolui, vykdytos kelios su transporto priemonių vagystėmis susijusios operacijos: „Baia Mare“, „Balcar“.
Jungtinė tyrimų grupė „Balcar“ aiškinosi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje su automobilių vagystėmis susijusius nusikaltimus. Pagrindinis šio tyrimo taikinys – organizuotos lietuvių nusikalstamos grupuotės, vagiančios prabangius automobilius Vokietijoje ir Baltijos šalyse.
Prieš kelerius metus naujų automobilių vagysčių banga buvo kilusi Estijoje. Tyrimų metu buvo nustatyti visų trijų Baltijos šalių nusikaltėlių ryšiai ir suimti pirmieji nusikaltėlių „brigados“ nariai. Kai prie jungtinės tyrimų grupės prisijungė ir Europolas, Estijoje buvo sulaikyta dar viena „brigada“. Po to, siekiant įveikti vieną aktyviausių Lietuvoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupuočių, tyrimo grupės veiklos laikotarpį nuspręsta pratęsti. Už automobilius, surastus per policijos operacijas, draudėjai jų savininkams buvo išmokėję 550 000 eurų.
Sulaikytos 3 „brigados“
Kaimyninėje Latvijoje operacijos metu buvo neutralizuotos 3 automobilių nuvarinėtojų grupuotės. Jau ištirta ir žinoma, kad automobilių vagysčių biznis, nors ir nelegalus, bet yra gerai organizuotas. Dažniausiai automobiliai vagiami turint užsakymą. Grobikai už naują automobilį paprastai gauna iki 4000 eurų. Grupuotės specializuojasi. Štai iš Latvijoje sulaikytų grupuočių viena jų specializavosi vogti „Honda CRV“, antroji vogė „Honda Accord“, „Honda Civic“, „Audi A4“, o trečioji – sunkvežimius.
Miesto visureigius „Honda“ vogė keturi 26–31 metų Rygos gyventojai. Už tokių pačių automobilių vagystes jie buvo sulaikyti Estijoje. Iš pradžių manyta, kad jie nuvarė apie 90 visureigių, tačiau per ikiteisminį tyrimą nustatyta – 34 automobilius. Likusius nuvarė lietuviai, „dirbę“ Latvijoje.
Antroji grupuotė, Latvijoje vogusi pigesnius automobilius Dobelės, Jelgavos miestuose, irgi įkliuvo Estijoje. Čia buvo ir 4 lietuviai, kurie Vidzemėje pavogtą automobilį varė į Valmierą. Dar 3 lietuviai buvo sulaikyti Kuržemės regiono policijos valdybos Kriminalinės policijos biuro darbuotojų, kai Liepojoje buvo susiruošę pavogti automobilį „Touran“.
Beje, vilkikus Latvijoje irgi vogė lietuviai, tik labiau patyrę – vienas 37-erių, kitas 40 metų. Vilkikai irgi vagiami tik turint užsakymą. Juos sunkiau vairuoti, sunkiau slėpti, bet užtat ir pinigai didesni. Ir šie mūsų tautiečiai įkliuvo Estijoje, tad dauguma Latvijoje ištirtų bylų buvo perduotos Estijos prokuratūrai.
Visi keliai į Lietuvą
Šiaip lietuvių specializacija – vogtų automobilių prekyba. Schema yra tokia. Pirmiausia gaunamas užsakymas. Klientas nurodo, ko jis pageidauja: tarkim, mėlynos spalvos 2007– 2009 metų automobilio „Honda CRV“ su šviesiu salonu ir automatine greičio dėže. Tuomet 3 ar 4 grupuotės vyrukai išvažiuoja į Rygos ar Jūrmalos gatves ir ieško reikiamo automobilio. Suradus prasideda naujas etapas: vieni seka mašiną, kiti – jos savininką, treti, gavę informaciją, imasi nuvarymo. Mašinų atidarymo specialistas eina prie numatyto automobilio, o kitoje mašinoje, jau užvestu varikliu, jo laukia bendrininkas. Šis prireikus akimirksniu išvežtų specialistą. Tačiau dažniausiai automobilis atidaromas ir visi dingsta.
Būna ir kitų scenarijaus variantų, tačiau automobilis visuomet atsidurs Lietuvoje. Kartais jis varomas iš karto, tik pakeitus numerius, o kartais statomas kelioms dienoms į garažą, bet vėliau vis tiek keliauja į Lietuvą. Varantieji vogtą automobilį stengiasi neišsiskirti, neviršija greičio, nepažeidinėja taisyklių. Priekyje visuomet važiuoja žvalgai, kurie turi pranešti apie kelyje stovinčius policijos pareigūnus, pasieniečius. Jei pastebima kas nors įtartino, užsukama kur nors pralaukti. Žvalgai niekada nevažiuoja kokiu nors aukštos klasės automobiliu – būna paprastas, niekuo neišsiskiriantis, kelyje galintis „ištirpti“ automobilis.
Iš Lietuvos automobiliai keliauja į Rytus – Kazachiją, Tadžikiją, Rusiją. Beje, policijos pareigūnai pastebėjo, kad jau neretai už mašinas, kurios keliauja į Rytus, atsiskaitoma ne pinigais, o narkotikais.
Paprastesni automobiliai gali būti pardavinėjami ir Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje. Jiems Lietuvoje perkalami numeriai, legalizuojami dokumentai. Jei nepavyksta to padaryti, jie išardomi atsarginėms detalėms. Kartais prabangios mašinos parduodamos ir Vokietijoje ar Austrijoje, tačiau tai daroma tik turint gerą užsakovą, nes legalizuoti tokius automobilius Europos šalyse daug sunkiau nei Rusijoje.
Paklausios „Hondos“
Latvijoje šiuo metu populiariausia vogti „Honda“ ir „Toyota“ markės automobilius. Daugiausia pavagiama „Honda Accord“, „Toyota Avensis“, „Toyota Corolla“. Ekspertai pažymi, kad jei anksčiau buvo vagiami išskirtiniai, prabangūs automobiliai, tai dabar vagys renkasi ekonomiškus automobilius. Dažniausiai pilkos ar juodos spalvos, 2005–2007 metų gamybos.
Lietuvoje tendencijos panašios. Daugiausia pavagiama automobilių „Volkswagen“ (beje, jų šalyje ir yra daugiausia), „Audi“, „Mercedes Benz“, BMW ir „Ford“. Į vagiamiausiųjų dešimtuką patenka ir „Honda“ bei „Toyota“. Pastebima ir tai, kad, mažėjant automobilių vagysčių, padaugėjo navigacijos įrangos, magnetolų, oro pagalvių, įvairių apdailos dalių vagysčių.
Lietuviai įkliūva ne tik Latvijoje ar Estijoje. Šių metų vasaros pabaigoje Kauno ir Berlyno kriminalistai po daugiau nei pusantrų metų trukusio intensyvaus bendro tyrimo sulaikė tarptautiniu mastu veikusius automobilių grobikus.
Sulaikyti asmenys įtariami vykdę bei organizavę automobilių vagystes Vokietijoje, pavogtų automobilių gabenimą į Lietuvą ir jų realizavimą. Nustatyta, kad šios grupuotės nariai susiję su daugiau kaip 20 („VW“ ir „Honda“ markių) automobilių vagysčių, kurių vertė siekia 700 000 litų. Kauno miesto apylinkės teismas sulaikytiesiems paskyrė suėmimą 2 mėnesiams. Šie įtariamieji bus perduoti Vokietijos teisėsaugos institucijoms. Šioje šalyje yra sulaikytų ir kitų šios grupuotės narių.
Automobilius „Honda“ buvo pamėgę ir Airijoje „dirbantys“ mašinų vagys. Policija ne kartą buvo perspėjusi airius namuose nepalikti savo automobilių raktelių netoli namo durų, nes išradingieji lietuvių ir lenkų vagys sugebėdavo ilgomis vielomis raktelius išsitraukti per laiškams skirtas angas duryse.
Susodino už grotų
Didžiosios Britanijos ir Airijos šalių teisėsaugininkai su palengvėjimu pranešė, kad pas juos automobilių vagysčių gerokai sumažėjo, kai jas vykdžiusių nusikalstamų grupuočių iš Lietuvos nariai buvo susodinti už grotų. Užtat Norvegijos kriminalistai jau suka galvas, kaip pažaboti jiems dar nematytais prietaisais apsirūpinusius ir naują „rinką“ aptikusius lietuvius mašinvagius.
Britų teisėsaugai išaiškinus kone didžiausią Jungtinėje Karalystėje transporto priemonių vagysčių „sąmokslą“, paaiškėjo, jog didžioji dalis iš 150 pavogtų automobilių, kurių vertė – per 4 milijonus svarų sterlingų, yra atsidūrę Lietuvoje ir Lenkijoje. Dauguma automobilių buvo pavogti naudojant specialų prietaisą, kuris blokuoja centrinį automobilio užraktą. Pasak itin didelės apimties automobilių vagystę tyrusių kriminalistų, tokį prietaisą nesunkiai galima įsigyti internete, o juo pasinaudojant patyrusiems ilgapirščiams pavogti automobilį – vienas juokas.
Kai prabangaus „Audi“, „Range Rover“ ar „Mercedes“ savininkas nueidamas spusteli pultelio mygtuką ir mano, jog savo automobilį jau užrakino, netoliese tykantis vagis specialiu prietaisu pultelio signalą užblokuoja – automobilis lieka neužrakintas. O jau tada, įslinkus į automobilį, pasinaudojus kitais vagių prietaisais, užvedamas variklis ir automobilis nuvairuojamas į slėptuvę. Ten pakeitus numerius, jis paruošiamas kelionei į Rytų Europą.
Sunerimo norvegai
Kai Didžiosios Britanijos ir Airijos teisėsaugininkai ėmė itin atidžiai tirti automobilių vagystes ir tikrinti kone kiekvieną iš Doverio, Dublino ar kitų jūrų uostų išplaukiantį „tralą“ su lietuviškais numeriais, ilgapirščiai ėmė dairytis naujos „rinkos“. Ir netrukus rado – taip automobilių vagysčių skaičius Norvegijoje pernai šoktelėjo kone dvigubai.
„Automobilių gamintojai sakė, kad naujųjų transporto priemonių be atitinkamo rakto pavogti neįmanoma. Vis dėlto lietuviai įrodė, kad jiems nėra nepavagiamų automobilių“, – sakė Norvegijos srities Rogalando policijos pareigūnas Larsas Olė Bergė.
Kaip vagys iš Lietuvos Norvegijoje pavagia „nepavagiamas“ mašinas, vietos policija negali išpasakoti, kad neatsirastų dar daugiau jų pasekėjų. Tik pranešama, kad dažniausiai vagystėms naudojama nelegali kompiuterinė įranga, kuria perprogramuojamas padirbto rakto kodas, ir tada padirbtas raktas jau veikia kaip originalus – juo atrakinamos durelės, išjungiamas imobilaizeris ir užvedamas variklis. Tokia vagystė paprastai užtrunka ne ilgiau kaip 3 minutes.
Lietuviai mašinvagiai Norvegijoje įkliuvo per specialią operaciją. Patikrinę lėktuvų keleivių sąrašus, Norvegijos kriminalistai pastebėjo, kad panašiu laiku, kai tik dingsta automobiliai, iš Lietuvos į Stavangerį atskrenda vis tie patys asmenys.
Kai dingo vienas BMW X5, kitą dieną į Stavangerį vėl atsibeldė toks Tomas (20 m.). Policija nusprendė jį pasekti. Oro uoste Tomą pasitiko ir į automobilį „Opel“ įsisodino 2 tautiečiai. Pareigūnai kurį laiką sekė jų automobilį, bet šis dingo iš akiračio. Kai teisėsaugininkai jau buvo beprarandantys tikėjimą sėkminga operacijos pabaiga, staiga jie pastebėjo sektą Tomą vairuojantį prieš parą pavogtą BMW. Jis išsuko iš atokios stovėjimo aikštelės ir, nė neįtardamas, jog yra sekamas, pasuko Švedijos link.
Buvo iškviestas pastiprinimas, ir prasidėjo lietuvio persekiojimas. Pastebėjęs, jog jam ant kulnų lipa policija, Tomas bandė sprukti, galiausiai metė automobilį ir mėgino pabėgti pėsčiomis, bet buvo sučiuptas. Kiek vėliau jis buvo nuteistas kalėti 3 metus. Tiek pat buvo nuteisti dar 3 grupuotės nariai, o jų vadas sėdo kalėti pusšeštų metų, nors savo kaltės nepripažino. Sulaikius šiuos mašinvagius, vieno jų – 21 metų jaunuolio – bute kriminalistai ir surado tą itin modernią, jiems dar nematytą įrangą, kuria naudodamasi lietuvių grupuotė vogdavo prabangius „nepavagiamus“ automobilius. Pavogtos mašinos būdavo nuvairuojamos į Švediją, o iš ten keltu nuplukdomos į Lietuvą. Automobilių dokumentai būdavo suklastojami Lietuvoje, o užsakymai, kokių markių ir kurių metų gamybos automobilių reikia, ateidavo iš Kauno.
Po šios lietuvių gaujos išaiškinimo automobilių vagysčių Norvegijoje irgi sumažėjo. Vis dėlto vietos kriminalistams galvos skausmą dabar kelia prabangias mašinas „aplupinėjantys“ ilgapirščiai, ypač pamėgę iš mašinų išlupti navigacijos bei parkavimo prietaisus, oro pagalves.
Petras KURMELIS
AKISTATA
