Lietuvos teismai nepagrįstai ilgai delsė ir nevykdė savo pačių sprendimų grąžinti mažametę Luizą Rinau jos tėvui Vokietijos piliečiui.
Tai penktadienį paskelbė Europos teisingumo teismas (ETT).
,,Vienos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimas galioja kitoje valstybėje. Vokietijoje priimtas sprendimas automatiškai turi būti vykdomas Lietuvoje, Lietuvos teismui papildomai pasisakyti dėl to nereikėjo“, - komentuodama teismo sprendimą BNS sakė Vokietijos piliečio Michaelio Rinau, kovojančio dėl dukters Luizos globos advokatė Dalia Foigt.
Europos teisės departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas BNS sakė, kad Lietuvos Aukščiausiame teisme dabar yra sustabdytos dvi bylos ir teismas turės priimti sprendimus atsižvelgdamas į ETT sprendimą.
,,Yra užuomina, kad tokios bylos turi būti sprendžiamos itin greitai, nes vėlesni teismų sprendimai neturės įtakos kitos valstybės narės teismui - užteks tik pirmojo teismo sprendimo“, - BNS sakė D.Kriaučiūnas.
ETT nusprendė, kad klaipėdietė Inga Rinau, kovojanti dėl teisės auginti dukrą, privalo vykdyti vokiečių teismo sprendimą ir grąžinti vaiką tėvui.
Į ETT, sprendimą priėmusį ypatingos skubos tvarka, kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tai pirmasis ETT sprendimas dėl dviejų Europos Sąjungos valstybių teismų galių tokioje situacijoje.
2006 m. liepą L.Rinau motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti.
Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę, teismai pripažino, kad jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui esą neteisėtas.
Vaiko globos klausimų Lietuvos teismai šioje byloje nesprendė - tai Vokietijos teismų kompetencija.
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodį atsisakė išduoti leidimą grąžinti mergaitę į Vokietiją. Šį sprendimą 2007 m. kovą panaikino Lietuvos apeliacinis teismas ir nurodė mergaitę perduoti į kilmės šalį Vokietiją iki balandžio vidurio. ETT pažymėjo, kad Lietuva nevykdė savo pačios sprendimo - tai yra Apeliacinio teismo nutarties.
Po šios Apeliacinio teismo nutarties įvairiuose šalies teismuose vienerius metus buvo bylinėjamasi dėl proceso atnaujinimo, Vokietijos sprendimo nepripažinimo ir pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų pradžioje prašymus dėl proceso atnaujinimo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėdamas šį klausimą Aukščiausiasis Teismas taip pat buvo sustabdęs minimos 2007 m. kovo 15 d. Apeliacinio teismo nutarties vykdymą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas prašymus dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Šio balandžio pabaigoje teismas atmetė pusantrų metų su sutuoktiniu dėl dukros globos kovojančios I.Rinau prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Mažametės L.Rinau byla susidomėjo ir Europos Komisija (EK), kuri prašo Lietuvos atsakingų institucijų pateikti informaciją apie kai kurias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes. EK atsiuntė paklausimą, prašydama suteikti informacijos apie L.Rinau bylą.
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Kęstutis Saldžiūnas yra sakęs, kad EK rašto esminis klausimas - ar Lietuvos valdžios institucijos veikia besilaikydamos Europos Sąjungos teisės.
Teisingumo ministerijos specialistai šiuo metu rengia atsakymą EK.
BNS žiniomis, EK L.Rinau byla susidomėjo gavusi mergaitės tėvo Vokietijos piliečio skundą. Komisija klausia, dėl kokių priežasčių nevykdomi Vokietijos ir Lietuvos teismų sprendimai.
Lietuvos oficialiųjų žinybų atstovai neigia prielaidas, esą šie EK klausimai gali būti susiję su ketinimais pradėti vadinamąją pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl teismų sprendimų nevykdymo.
,,Europos Komisija tiria gautą skundą ir prašo pakomentuoti, kokiu pagrindu buvo priimti teismų sprendimai. Šiai dienai oficialiai nėra pradėta pažeidimų procedūra. Kartais pažeidimas akivaizdus, bet komisija nepradeda procedūros, o kitais kartais, kai yra pakankamai neaiški, ir jie pradeda procedūrą. Viskas yra jos valioje, bet Lietuvos atsakymas, Lietuvos teismų elgesys ir faktinė situacija - trys aplinkybės į kurias atsižvelgiant EK nuspręs, ar pradėti pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą“, - BNS situaciją komentavo D.Kriaučiūnas.
Jei tokia pažeidimų procedūra būtų pradėta ir būtų priimtas šaliai nepalankus sprendimas, valstybei tai grėstų finansinėmis baudomis.
Vokietijos piliečio Michaelio Rinau advokatė Dalia Fogt BNS sakė, kad jos klientas gera valia siūlė, be to, ir teismas įpareigojo, kad dukters mama galėtų atvykti į Vokietiją ir bet kada galėtų dalyvauti dukters auklėjime. Tėvas turėjo pasirūpinti, kad atvykusi vaiko motina gautų laikiną būstą. Buvęs vyras klaipėdietei netgi buvo parūpinęs darbą.
I.Rinau advokatas, atstovavęs jos interesams ETT, Gytis Balčiūnas BNS sakė, kad dabar reikia laukti Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo, be to, yra galimybės Vokietijoje pradėti naują procesą dėl vaiko perdavimo tėvo globai. Ar imtis naujo proceso, turės nuspręsti klientė.
,,Niekada nebuvo keliami vaiko interesai - tik mamos ir tėvo. Dabar teismas į tai atkreipė dėmesį. Mergaitė jau dveji metai gyvena Lietuvoje, kalba tik lietuviškai, vokiškai ji nemoka. Ji pateks į kitą kalbinę aplinką. Ši aplinkybė turės būti aiškinama Vokietijos teisme“, - mano G.Kaminskas.
