Išstudijavus visas kitas galimybes, anot Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos kūrėjų, akivaizdu, jog nauja atominė elektrinė būtina.
Totali priklausomybė
Energetinė nepriklausomybė, konkurencingumas ir tvarumas, - tokie tikslai keliami Nacionalinėje energetinėje strategijoje, kurią Britanijos prekybos rūmuose Lietuvoje pristatė energetinis ministras Arvydas Sekmokas. „Pirmiausia yra energetinė nepriklausomybė. Šiuo metu Lietuva yra labai toli nuo tos situacijos. Esame priklausomi nuo vienintelių gamtinių dujų tiekėjo, o ir didžioji dalis elektros energijos yra gaminama naudojant to paties tiekėjo gamtines dujas“, - pripažino ministras.
Vidutinė, daugiausiai iš rytų importuojamos elektros kaina yra 17 lietuviškų centų už kilovatvalandę, o Elektrėnų elektrinėje gamybos kaina yra, pasak ministro, bemaž dvigubai didesnė.
Turimi elektros gamybos pajėgumai, kaip pripažįsta ministras, nėra konkurencingi, o energetikos sektoriaus indėlis į Bendrąjį vidaus produktą gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Sinchronizuotis su Europos energetikos sistemomis, integruotis į Baltijos regiono energetinį sektorių, mažinti gamtinių dujų sunaudojimą, diegiant naujas technologijas, – tokie tikslai, anot A. Sekmoko, keliami naujoje strategijoje.
Priklausomybė, pasak A. Sekmoko, tik didėjo uždarant senąją Ignalinos atominę elektrinę. Anot ministro, norint subalansuoti Lietuvos elektros poreikį 2020 metais, reiks instaliuoti apie 1,3 GW naujų pajėgumų.
Pasak A. Sekmoko, išnagrinėjus visas pajėgumų įdiegimo galimybes, įskaitant alternatyvių dujų tiekėjų paieškas, akivaizdu, jog vienintelė išeitis – nauja branduolinė jėgainė, nes visi kiti variantai – ekonomiškai blogesni. Anot jo, Kalningrado ir Baltarusijos atominiai projektai yra ne tik ekonominis, bet ir politinis atsakas į Lietuvos projektą, siekiant energetinės nepriklausomybės.
Tarp kitų būtinų iniciatyvų minimas prisijungimas prie UCTE (ENTSO-E) sistemos ir elektros jungtis su Lenkija, kurią ūmai, dėl neva įžvelgtos žalos aplinkai, ėmė torpeduoti staiga pabudusi Lazdijų rajono bendruomenė, suskystintų dujų terminalo statyba (manoma, kad jis pradės veikti 2014 metais), gamtinių dujų saugykla ir dujų rinkos liberalizavimas, atskiriant tiekimą bei paskirstymą. Pasak ministro, jis jau gavo patvirtinimą, jog Europos Sąjunga gali skirti finansinę paramą infrastruktūriniam projektui – sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus. Projektas įdomiausias tuo, kad Lenkija ketina vystyti JAV sėkmingai vystomą ir efektyvią skalūninių dujų gavybą, jau sumažinusią šios šalies priklausomybę nuo dujų importo.
Šildymo sektoriuje ministras pažymėjo galimybę ir būtinybę plėtoti biokuro naudojimą.
Milijardinės paklaidos
Anot A. Sekmoko, daugeliui projektų tikimasi pritraukti privačius investuotojus. „Lietuva elektros importui, gamtinių dujų pirkimui kasmet išleidžia nuo 3 iki 4 mlrd. litų. Jeigu tas lėšas, kurias nukreipiame į užsienį, sugebėtume perorientuoti šių strateginių projektų įgyvendinimui, tai praktiškai mums beveik nereikėtų kito finansavimo“, - jau anksčiau spaudos konferencijoje sakė jis.
Strategija apims laikotarpį nuo 2020 iki 2050 metų ir ją sudarys septyni dokumentų paketai.
Naujos Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos tikslas yra nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020, 2030 ir 2050 metų. Šia Strategija siekiama užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią energetikos sektoriaus plėtrą. Svarbiausias Strategijoje numatomų veiksmų ir priemonių tikslas iki 2020 m. – Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Energetikos ministro pateikta informacija byloja, kad jos įgyvendinimas kainuos 30-40 milijardų litų. 11-17 milijardų turėtų investuoti viešasis ir 18-24 privatus sektorius. (panašaus dydžio yra auganti Lietuvos valstybės skola). Tuomet, kai visa tai bus investuota, anot strategų, bus sutaupyta 3-4 milijardai litų (3-4 proc. nuo BVP liks Lieuvoje). Metinės namų ūkio išlaidos šildymui sumažės maždaug 500 litų. Energetikos sektoriuje esą bus sukurta 5000-6000 darbo vietų.
Strategijoje, anot A. Sekmoko, įvertinti svarbiausi energetikos ir ekonomikos pokyčiai šalies viduje bei kaimyninėse valstybėse, Europos Sąjungos energetikos politikos gairės.
Šiuo metu galioja Nacionalinė energetikos strategija buvo parengta ir Seimo patvirtinta 2007 metais (2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-1046). Ši Strategija, anot oficialių šaltinių, buvo įgyvendinama pagal Vyriausybės patvirtintą Strategijos įgyvendinimo planą. Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnį, Nacionalinė energetikos strategija turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai. Būtinybę ją atnaujinti, anot naujosios strategijos kūrėjų, šiuo metu lemia siekis užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią plėtrą atsižvelgiant į nuo 2007 m. įvykusius esminius pokyčius Lietuvos energetikos sektoriuje bei ES energetikos politikos iniciatyvas.
Svarbu, kad liktų pinigai
Ministras negalėjo pasakyti kokį nuošimtį bendro Lietuvos dujų poreikio patenkins numatomas suskystintų dujų terminalas. Į klausimą, kiek kainuos vienas naujos atominės jėgainės elektros kilovatas jis atsakyti taip pat negalėjo ir siūlė palaukti, ko pasiūlymus pateiks dabar atrinkinėjamas strateginis investuotojas.
Ministras portalui „Balsas.lt“ sakė, jog kalbėti reikia ne apie bendrą sumą, kurią reikės investuoti, o apie tai, kad investicijos atsipirks per dešimtį metų. „Norime, kad tie pinigai, kurie būtų atiduoti į užsienį importuojant energiją, liktų Lietuvoje. Apie tai pirmiausia ir reikia kalbėti“, - sakė jis. Kartu energijos kūrėjai ir šalininkai pabrėžia, jog nepadengus multimilijardinio elektros poreikių skirtumo ir nesukūrus konkurencingų vietinių generavimo pajėgumų, už energiją importuotojams mokėsime tiek, kiek jie norės.
