Nesugebant mažinti kainų, siūloma už šildymą mokėti visus metus
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad daugiau kaip 120 tūkst. Lietuvos šeimų šiemet neišgalės iškart susimokėti už centralizuotai teikiamą šildymą. Mažinti šilumos kainas galima būtų bandant atsigręžti į savo resursus.
LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas „Respublikai“ teigė, kad nesugebant mažinti šildymo kainų Lietuvai būtų laikas tapti civilizuota šalimi, kurioje už šildymą gyventojai moka visus metus.
Kankinama šilumos kaina
Vilniaus miesto tarybos posėdyje taip pat buvo pristatyta idėja iki 2012 m. pabaigos iki 70 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą šilumos gamyboje. Tarybos narė Jūratė Žeimienė apeliavo į tai, kad gamtinių dujų kaina per pastaruosius keletą metų išaugo tris kartus.
Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties priežiūros komisijos pirmininkė J. Žeimienė, išdėsčiusi siekį miesto tarybai, nesugebėjo išvardyti būdų, kaip tai padaryti.
Kol Vilniaus miesto savivaldybės taryba kalba, LŠTA skaičiuoja: apie 121 tūkst. Lietuvos šeimų šiemet iškart negalės susimokėti už centralizuotai teikiamą šildymą. Pernai tokių šeimų buvo 101 tūkst. mažiau - tik 20 tūkst. Šiemet šildymas visoje šalyje vidutiniškai brango 40 proc.
Kilovatvalandžių ir litų aritmetika
Tuo LŠTA skaičiavimai nesibaigia. Jų vertinimais, 1 kWh šilumos pagaminti reikia sudeginti apie 100 gramų kuro, skaičiuojant naftos ekvivalentu. Vienos centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės vidutinė kaina 2008/09 m. šildymo sezoną yra 23 ct/kWh su PVM.
Pastate suvartotas šilumos kiekis patalpoms šildyti (kWh) dalijamas iš pastato bendrojo naudingojo ploto - taip nustatomas sunaudotos šilumos kiekis 1 kv.m plotui šildyti. Svarbu žinoti, kad šilumos sunaudojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui lemia tų pastatų būklė.
Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį sąlygiškai skirstomi į 4 kategorijas: kokybiški namai, šiek tiek taupantys šilumą namai, senos statybos nerenovuoti namai ir labai prastos šilumos izoliacijos namai.
Ekonomiškų namų tėra 4,6 proc., didžiąją dalį sudaro seni, nerenovuoti namai - 55,7 proc.
Vietiniai rezervai - daug pigiau
LŠTA prezidentas V. Stasiūnas teigia, esą prieš šį šildymo sezoną lietuviai šilumos įmonėms liko skolingi apie 45 mln. litų. „Per vasarą žmonės sugeba išsimokėti, o paskui per žiemą vėl skolos susikaupia, - apgailestavo V. Stasiūnas. - Visuose civilizuotuose kraštuose yra vadinamosios dvinarės kainos - mokėjimai yra išdėstomi per visus metus“.
LŠTA yra apskaičiavusi, kad turint senos statybos 60 kv.m butą, už šildymą mokant kas mėnesį reikėtų atsidėti po 170 litų. „Nebūtų tokių sezoninių žmonių nuotaikų svyravimų: vasarą - džiaugsmas, žiemą - prapultis, - komentavo V. Stasiūnas. - Esame likę paskutiniai, kurie viską mokame žiemą“.
LŠTA prezidentas apgailestavo, kad importuojamo kuro brangimo suvaldyti negalime, o neišnaudojame savo vidinių rezervų. „Iš jų galėtume gaminti 60-70 proc. šilumos, - kalbėjo V. Stasiūnas. - Visi rezervai pas mus yra užkasami į krūvą, o jų kaina naftos ekvivalentu yra 700 litų. Tuo tarpu dujų - 2113 litų“.
Mantas Stankevičius
