Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 metų liepą buvo minus 30 ir, palyginti su birželiu, padidėjo 5 procentiniais punktais, praneša Statistikos departamentas. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė gerokai optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojai geriau vertino ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas bei galimybę sutaupyti.
Tikisi stabilios finansinės padėties
Liepą 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 63 – kad pablogėjo, 34 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (birželį. – atitinkamai 3, 65 ir 31 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 12 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 33 procentai manė, kad finansinė padėtis pablogės (birželį – atitinkamai 13 ir 40 proc.). Pusė gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Bedarbystės augimą vis dar prognozuoja daugelis
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 76 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 5 procentai – kad pagerėjo, 19 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (birželį – atitinkamai 85, 2 ir 12 proc.).
Liepą 20 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesius truputį pagerės, 37 procentai prognozavo pablogėjimą, 39 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (birželį – atitinkamai 13, 52 ir 32 proc.).
Liepą 8 procentai gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėnesius, 71 procentai prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 28 procentai – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (birželį atitinkamai – 9, 73 ir 29 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi vienu procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 30, kaime – minus 29. Palyginti su birželiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4, kaime – 9 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė optimistiškesnė šalies ekonominės padėties prognozė. Miesto gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, padaugėjo nuo 14 iki 22 procentų, o prognozuojančių ekonominės padėties blogėjimą – sumažėjo nuo 55 iki 37 procentų. Miesto gyventojai truputį optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansines perspektyvas.
Kaimo gyventojai mato šviesesnę ekonomikos perspektyvą
Kaimo gyventojai optimistiškiau nei prieš mėnesį vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, ypač savo namų ūkio galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus, palyginti su 2009 metų liepa, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 13 procentinių punktų.
Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties pokyčius. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 88 iki 71 procento, tačiau padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs. Prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą padaugėjo nuo 5 iki 8 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per metus sumažėjo nuo 58 iki 37 procentų, tačiau tik kas trečias iš pakeitusių nuomonę tapo optimistu: gyventojų, besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 13 iki 20 procentų. Likusieji manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. nesikeis. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per metus pasikeitė mažiau.
