Kokia bus „antizuokininkų“ kuriama naujoji partija – stipri, liberalias vertybes puoselėjanti centro dešinės jėga ar didžiosios politikos paraštėse klaidžiojantys marginalai? Apie tai savo nuomonę portalui „Omni.lt“ išdėstė vienas pagrindinių naujos partijos kūrimo iniciatorių Eligijus Masiulis bei Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui Artūrui Zuokui ištikimas likęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Ar nebus Lietuvai per daug dviejų liberalių centro-dešinės pakraipos partijų?
Eligijus Masiulis: Esu įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvoje nėra politinės jėgos, kuri nuosekliai atstovautų liberalioms idėjoms. Savo laiku tokių ambicijų turėjo Liberalų ir centro sąjunga, tačiau jos pirmininko „abonentinės“ elgsenos standartai tokius ketinimus nubraukė vienu mostu. Paradoksalu, kad Lietuvoje šiuo metu veikia net trys politinės partijos, kurių pavadinime yra žodis „liberalai“, tačiau esame priversti kalbėti apie liberalios politikos krizę šalyje. Vis dėlto ne fasadas ir iškaba, o kasdienės veiklos turinys turi tapti ilgalaikės perspektyvos garantu. Įvairūs tyrimai tik patvirtina, kad Lietuvos visuomenėje jaučiamas nuoseklios, ryžtingos, liberalios politinės jėgos poreikis. O kas šią nišą užims, parodys jau netolima ateitis.
Algis Čaplikas: Partijos (ne)reikalingumą per rinkimus patvirtina rinkėjai. Sunku vertinti hipotetinę partiją, kol nesimato, kas ją sudaro, kam ji atstovauja, kokia ideologija ji vadovaujasi ir ar apskritai ją turi.
Kokias vertybes, jūsų manymu, A. Zuoko oponentai išsineša iš Liberalų ir centro sąjungos ir kokias palieka?
E. Masiulis: Atsiribodami nuo A. Zuoko, tapusio neskaidrios politikos simboliu Lietuvoje, žmonės kartu atsiriboja ir nuo supuvusios politinės sistemos, kurioje įsivyravo dvigubi moraliniai standartai, veidmainystė, vienadienės naudos susitarimai, neskaidrūs sandoriai. Net ir pačios skambiausios deklaracijos nevertos nieko, jeigu jų nelydi kasdieniai veiksmai. Labai svarbią reikšmę politinėje elgsenoje turi užimti vertybinis nuoseklumas ir atsakomybė žmogui ir valstybei. Kaip paaiškinti A. Zuoko flirtą su socialdemokratais ir atsisakymą bendrai dirbti su konservatoriais Seime? Tai nuogas pragmatizmas. Toks veikimas kartais duoda rezultatų versle, bet politikoje yra neleistinas.
A. Čaplikas: Vertybės yra arba jų nėra. Vertybių neįmanoma nei palikti, nei išsinešti. Šiuo atveju iš partijos išėjo tik politiniai veikėjai.
Ar pritartumėte kai kurių politologų prognozėms, kad A. Zuoko oponentų naujai kuriama partija bus „politiniai marginalai“?
E. Masiulis: Visiškai nepritariu tokioms spekuliatyvioms interpretacijoms. Juo labiau kad visuomenės nuomonių tyrimai rodo, kad naujos liberalios politikos lūkesčiai egzistuoja. Vertinant iš sustabarėjusios politinės sistemos pozicijų, aš sutinku būti politinis marginalas tam, kad su naujos partijos kolegomis iš esmės pakeistume nusistovėjusius antivakarietiškus Lietuvos politikos standartus.
A. Čaplikas: Sunku vertinti partiją, kurios nėra.
Lietuvoje rinkimų rezultatus didele dalimi lemia partijų lyderių charizma. Ar minimi kandidatai į naujai kuriamos partijos pirmininkus – Petras Auštrevičius ar Gintaras Steponavičius – pajėgūs atvesti partiją į valdžią?
E. Masiulis: Net neabejoju, kad paminėti politikai, o ir kiti į naują politinę jėgą besitelkiantys žmonės yra pajėgus partiją atvesti į sėkmę. Kitą vertus, ne charizmatinis lyderis, o sutelkta komanda bus dar vienas bruožas, skiriantis naują jėgą nuo tradicinės partinės sistemos. Nebūtina vienu metu vienam groti gitara, mušti būgną ir pūsti skudučius. Reikia dirigento, kad instrumentai sutartinai užgrotų. Vienkartinėms pažadų akcijoms „neklystantis“ lyderis privalomas, ilgalaikiams valstybės projektams realizuoti reikia gerai dirbančios komandos.
A. Čaplikas: Yra norų, yra galimybių. Ar konkrečių politikų atveju jie sutaps, parodys gyvenimas.
Ko palinkėtumėte savo buvusiems kolegoms Liberalų ir centro sąjungoje?
E. Masiulis: Pirmiausia tolerancijos ir pakantumo kitai nuomonei. Liberalų ir centro sąjungoje yra profesionalių, savo darbą išmanančių žmonių. Jie neturi tapti vieno žmogaus įkaitais. Būtent dabar kiekvienas sau turi atsakyti į klausimą, ar dar įmanoma liberalios politikos raiška „abonentinių“ skandalų sudraskytoje partijoje. Linkiu atsakyti ir pasirinkti.
A. Čaplikas: Suvokti sąvoką „komandinis žaidimas“.
