Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Vien per pirmąjį 2017 m. pusmetį Lietuvos liberalų sąjūdis iš valstybės gavo 396 tūkst. eurų.
VRK nori susipažinti su bylos medžiaga
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė neatmeta galimybės, kad liberalai turėtų grąžinti jiems suteiktą valstybės paramą. Tačiau norint priimti šį sprendimą komisija turi įvertinti, ar partijos pažeidimai išties šiurkštūs.
„Vyriausiajai rinkimų komisijai reikėtų įsivertinti Generalinė prokuratūros pateiktą medžiagą ir susidėti sau argumentus ir akcentus, kokį sprendimą mes galime toje vietoje priimti – ar mes matome pažeidimus, ar nematome pažeidimų, ar tie pažeidimai šiurkštūs ar nešiurkštūs. Ir atitinkamai tada ir vertinsime. Žinoma, gali būti sprendžiamas ir toks klausimas, tačiau šiandieną, kada komisija nėra susipažinusi su pateikta medžiaga, kol kas nuo platesnių komentarų susilaikome“, - tv3.lt kalbėjo L. Matjošaitytė.
Gali tekti pakartoti Darbo partijos istoriją
Tuo tarpu Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius primena, kad, jei liberalai ir turėtų grąžinti valstybės skirtas dotacijas, tai nebebūtų pirmas atveji Lietuvos istorijoje.
„Tokie precedentai jau yra. Darbo partijai buvo pritaikytos sankcijos. Todėl manau, kad Liberalų sąjūdis čia nebūtų išimtis, tikriausiai būtų viskas panašiai dėliojama. Manau, kad finansinių sankcijų grėsmė egzistuoja“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
2006 m. Valstybės saugumo departamentas suteikė duomenų, kad Darbo partijos veikla gali būti finansuojama iš kitų lėšų, nei deklaruota oficialiai. Kadangi Darbo partija nuslėpė aplinkybes apie neteisėtą partijos finansavimą, pripažinta, kad valstybė dotacijos buvo gautos neteisėtai. Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą teismų sprendimą, kuriuo Darbo partijai skirtos dotacijos buvo grąžintos į valstybės biudžetą.