Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose. Šį kartą eilė atėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (LRLS).
VIKTORAS PRANCKIETIS
Nors valstiečius palikęs Seimo pirmininkas ir išvengė tokio skandalų sūkurio, į kurį pateko buvę jo kolegos Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis, nemaloniame kontekste V. Pranckiečio pavardė visgi buvo linksniuota. Parlamento vadovas vos išvengė apkaltos dėl nuslėptos saugumo informacijos, o pasipiktinimą sukėlė ir jo kelionės namo už mokesčių mokėtojų pinigus.
Nemalonumai dėl Rozovos
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė Irina Rozova, jei buvo kam nežinoma, tai per šią Seimo kadenciją išgarsėjo kaip reikiant. Politikė išgarsėjo dėl įtartinų savo ryšių su rusų diplomatais. Dėl to opozicija ne kartą bandė surengti Seimo narei apkaltą, o dėl I. Rozovos savo posto galėjo netekti ir V. Pranckietis.
Pernai paaiškėjo, kad Seimo pirmininkas pusantrų metų slėpė Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kad I. Rozovai neleista dirbti su slapta informacija. Tai sukėlė įtarimą politikams, nes identišką raštą apie Mindaugą Bastį V. Pranckietis paviešino iškart.
V. Pranckietis tuo metu gynėsi, kad M. Basčio ir I. Rozovos situacijos yra skirtingos, o jis elgėsi taip, kaip reikalavo situacija – nesuteikė politikei leidimo dirbti su slapta informacija. Tuo metu V. Pranckietis atvirai konfliktavo su jį iš posto išversti norinčiu R. Karbauskiu.
Valdantiesiems Seimo pirmininko veiksmai atrodė kaip pretekstas pradėti apkaltos procesą V. Pranckiečiui. Opozicijos atstovai, iki tol gynę V. Pranckietį, prakalbo, kad galbūt palaikytų jo apkaltą.
Visgi, apkalta V. Pranckiečiui nebuvo iškelta ir jis iki kadencijos pabaigos liko savo poste. Kaip ir I. Rozova, nes opozicijos bandymai išmesti ją iš parlamento atsimušdavo į valdančiųjų sieną.
Kiekvieną savaitgalį su švyturėliais namo
Džiaugsmo visuomenėje nesukėlė ir V. Pranckiečio kelionės namo. Prieš beveik metus naujienų portalas tv3.lt rašė, kad šalia Seimo V. Pranckiečiui yra skirtas didžiulis tarnybinis butas, tačiau jis renkasi su palyda kasdien važinėti šimtus kilometrų namo. Valdantieji valstiečiai tai vadino tiesiog nepagrįsta prabanga ir lėšų švaistymu.
„Aš gyvenu namuose, su šeima, vaikais ir anūkais. Ačiū Dievui, su ta pačia žmona“, – tuomet TV3 televizijai komentavo V. Pranckietis.
Atkūrus nepriklausomybę, Seimas jau turėjo 10 pirmininkų, tačiau tik dabartinis Seimo vadovas – 61 metų V. Pranckietis – nakvoti važinėja į namus šalia Kauno, o rytais ir vėl atgal į Vilnių. Atstumas į vieną pusę – per 100 kilometrų. V. Pranckietį tokiose kelionėse lydi 4 pareigūnai ir važiuoja mažiausiai 2 automobiliai.
Tokias kasdienes parlamento vadovo keliones apmoka Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Visgi, kiek tokie važinėjimai kasmet kainuoja iš valstybės biudžeto, yra paslaptis.
„Aš neturiu kito pasirinkimo, negaliu naudotis savo automobiliu. Man tai privaloma, turiu laikytis taisyklių, kurios surašytos įstatyme. O visus klausimus dėl važinėjimo prašome užduoti VAD. <...> Aš nesinaudoju rezidencija Turniškėse, kuri kainuotų daug brangiau negu tas važinėjimas“, – komentavo V. Pranckietis.
Paskaičiavus vidutines degalų sąnaudas, gaunasi, kad vien už degalus Seimo pirmininko kelionės į namus ir į darbą kiekvieną darbo dieną per metus atsieitų apie 12 tūkst. eurų, tai yra po tūkstantį eurų kas mėnesį.
Tai klausimų sukėlė ir buvusiems V. Pranckiečio bendražygiams.
„Jis turi visas galimybes kaip bet kuris Seimo narys išvengti kelionių, naudotis tarnybiniu butu. Jo keliones galima traktuoti kaip prabangą, nepagrįstą lėšų naudojimą“, – kalbėjo valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.
VIRGILIJUS ALEKNA
Nors „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalo sutepti politikai ir paliko Liberalų sąjūdį, ši istorija šešėlį metė ir ant ketvirtuoju numeriu partijos sąraše įrašyto olimpinio čempiono V. Aleknos.
Prieš dvejus metus Antanas Guoga, liudydamas korupcijos byloje, prasitarė girdėjęs, kad V. Aleknai galėjo būti sumokėti 200 tūkst. eurų, kad šis kandidatuotų su Liberalų sąjūdžiu.
Interviu Lietuvos ryto televizijai metu V. Alekna neigė, kad gavo pinigų už kandidatavimą. Buvo kalbama, kad 200 tūkst. buvo perduoti olimpinio čempiono žmonai, o juos perdavė liberalas Šarūnas Skyrius.
V. Alekna tuomet prisipažino, kad Š. Skyrius – jo kaimynas, politikai bendrauja šeimomis, tačiau jokių pinigų nei iš Š. Skyriaus, nei iš Liberalų sąjūdžio V. Alekno tikino negavęs.
EDITA RUDELIENĖ
Į bene daugiausiai skandalų iš dabartinių Liberalų sąjūdžio narių yra patekusi Trakų rajono merė E. Rudelienė. Politikė kirčių gavo ir dėl galimo nepotizmo, ir dėl kelionių koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
Nustatė šiurkštų pažeidimą
Šviežiausia istorija su E. Rudeliene – dar gana karšta. Spalio 1 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad politikė šiurkščiai pažeidė viešų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, kai pasirašė charakteristiką dėl sostinėje mokyklos direktoriumi besidarbinančio savo bendraturčio.
Trakų rajono merė nusižengė pakartotinai, nepraėjus metams nuo ankstesnio pažeidimo, taip pat susijusio su minėtu bendraturčiu. VTEK prašo teismo skirti politikei baudą, kuri siektų nuo 600 iki 1,6 tūkst. eurų.
„Situacija buvo tokia, kad asmuo pretendavo eiti vienos Vilniaus gimnazijos vadovo pareigas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašė pateikti informaciją apie pretendentą, charakterizuoti jį kaip vadovą – E. Rudelienė tą atsakymą pasirašė. Toje situacijoje ji privalėjo nusišalinti, bet to nepadarė“, – sprendimą komentavo VTEK atstovė.
Pernai spalį VTEK konstatavo pažeidimą, kad E. Rudelienė ne kartą sprendė klausimą dėl savo bendraturčio Jono Kietavičiaus, kai jis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos vadovo pareigas. Nustatyta, kad merė ne kartą sprendė klausimus, susijusius su jo atostogomis, algos koeficientu. E. Rudelienė, jos vyras ir J. Kietavičius kartu valdo du sklypus.
Postuose – savi, sutuoktinis laimėjo konkursus už savivaldybės pinigus
Šių metų pradžioje LRT tyrimų skyrius paskelbė, kad Trakų rajone viešpatauja nepotizmas. Didelės įtakos skiriant „savus“ turi susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, tačiau pyrago dalį atsiriekusi yra ir E. Rudelienė.
Kaip skelbė LRT, kai merės anytai Danei Rudelienei dėl amžiaus teko atsisakyti vieno savivaldybės skyriaus vedėjos posto, tame pačiame skyriuje ji paskirta specialiste. Savivaldybės Kultūros skyriuje darbą gavo merės patarėjos, atsakingos už kultūrą, Evelinos Kislych-Šochienės sutuoktinis Algirdas Šochas.
O pačios E. Rudelienės vyro Henriko Rudelio vadovaujamas Lentvario laisvalaikio klubas gavo savivaldybės paramą. H. Rudelio ir jo mamos valdoma įmonė laimėjo ir savivaldybės pinigais finansuoto projekto pirkimo konkursą. E. Rudelienė daugelio iš šių ryšių buvo nedeklaravusi ir tai padarė tik žurnalistams uždavus klausimus.
Rekomendacijos nė motais – atostogavo Azijoje
E. Rudelienės pavardė sušmėžavo antraštėse ir koronaviruso kontekste. Nors kovo pradžioje jau buvo stipriai rekomenduojama niekur nevykti, Trakų rajono merė atostogavo Tailande.
Nors ši šalis tuomet nebuvo įtraukta į rizikos šalių sąrašą, medikai rekomendavo tautiečiams susilaikyti nuo kelionių. Visgi E. Rudelienė rekomendacijų nepaisė ir socialiniuose tinkluose dalijosi atostogų egzotiškoje šalyje kadrais.
ARMINAS LYDEKA
Neigiamame kontekste ne kartą skambėjo į Seimą sugrįžti bandančio etiketo žinovo Armino Lydekos pavardė. Politikas nemalonumų turėjo ir dėl galimo sukčiavimo, ir dėl įtarimų sukėlusio būsto remonto.
Iš diplomatinės tarnybos išmetė dėl sukčiavimo
1994 m. tuometinis užsienio reikalų ministras Povilas Gylis pasirašė įsakymą, kuriuo A. Lydeka atšauktas iš Lietuvos ambasados Rusijoje pirmojo sekretoriaus pareigų. Įvardinta atleidimo priežastis – A. Lydeka neteko pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą.
Kaip prieš beveik dešimtmetį skelbė LNK žinios, pasitikėjimo A. Lydeka neteko po Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Romualdo Kozyrovičiaus pavesto atlikti vidinio ambasados patikrinimo.
Nustatyta, kad ambasados seife trūksta pinigų, kurie buvo surinkti už išduotas vizas. R. Kozyrovičiaus teigimu, įtarta, kad A. Lydeka rusams galėdavo padėti greičiau gauti vizą į Lietuvą už atlygį.
„Kalbos visokios ėjo, bet aišku, kad jokių įrodymų niekas negalėjo turėti ir neturėjo, nes buvo tokios didelės eilės, kad gal buvo už eilę imami pinigai, gal už skubotumą, už greitumą, bet iš esmės niekas nebuvo įrodyta, jokie veiksmai nebuvo vykdomi“, – tuomet komentavo buvęs ambasadorius Rusijoje.
Pats A. Lydeka tokius kaltinimus neigė ir vadino melu bei šmeižtu.
Problemos dėl pakeltos palėpės
A. Lydekai apkarto prieš daugiau nei dešimtmetį vykdytos statybos. Politikas norėjo pakelti Žydų gatvėje įsikūrusio namo palėpę, nors tai yra draudžiama daryti, nes statinys – kultūros paveldo objektas.
„Labai nemalonu, kad tai daro Seimo narys, kuris turėtų būti pavyzdžiu visiems, tvarko savo gyvenamąjį namą ne pagal įstatymus. Jo gyvenamas namas yra kultūros paveldas, įregistruotas į vertybių registrą, o jis elgiasi, kaip su eiliniu namu ir nežinau, kas jam išdavė tokią dokumentaciją, kad šis namas yra nevertingas.
Jis jį tobulina pagal Statybos įstatymą, o tai yra visiškai neleistina, nes kultūros paveldas yra tvarkomas pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą“, – tuomet portalo delfi žurnalistams komentavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Pasak jos, kai tik atsakingos institucijos pradėjo domėtis atliekamais darbais, A. Lydeka suskubo ardyti ką buvo pridirbęs.
„Galiu labai atsakingai pareikšti, kad tai yra visiškas kaimynės šmeižtas, 100 proc. kaimynės šmeižtas. Su kaimynais labai gerai sutariu, bet yra ta kaimynė, kuri visiškai su visais nesutaria“, – situaciją tuomet komentavo A. Lydeka ir tikino, kad visi statybos darbai atitinka teisės aktus.
Politiko namų remontas buvo sustabdytas, tačiau po metų A. Lydeka neleistinus darbus pašalino, pakoregavo statybų planą ir gavo atsakingų institucijų leidimą.
KĘSTUTIS GLAVECKAS
Liberalų veteranas pastarojoje Seimo kadencijoje veikiau pagarsėjo savo spalvingais pasisakymais ir pasiūlymais. Karantino pradžioje K. Glaveckas siūlė grąžinti alkoholį į Seimo kavinę, kad parlamentarai galėtų save „dezinfekuoti“ iš vidaus.
Parlamentui priėmus vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams, K. Glaveckas, kuris patenka į gaunančiųjų gretas, pažadėjo už šią sumą pripirkti alaus ir išdalinti rinkėjams.
Visgi anksčiau K. Glaveckas pagarsėjo ne nekaltais šmaikščiais pasisakymais, o skandalingomis istorijomis. Parlamentaro viešai ištarti žodžiai sukėlė masinę paniką, o pats K. Glaveckas mėgdavo „nusimuilinti“ ir pasinaudoti Seimo nario privilegijomis.
Sukėlė paniką dėl lito
Prieš 11 mietų liberalas ne juokais išgąsdino visuomenę. Spaudos konferencijos metu tuomet Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postą užėmęs K. Glaveckas spaudos konferencijos metu prakalbo apie lito devalvavimą.
„Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45, būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos. Europos centrinis bankas gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito už 1 eurą“, – apie lito devalvaciją prakalbo K. Glaveckas.
Žmonės dėl tokių parlamentaro žodžių išsigando ir užgulė bankus, valiutų keityklas. Pasklido gandas, kad litas gali būti devalvuotas per vieną naktį. Nors dabar tai ir gali pasirodyti komiška, tačiau lietuviai turėjo netolimą pavyzdį – Baltarusijoje panašiu metu per vieną naktį rublis devalvuotas 20 proc.
Pirmiausia lietuviai pirko eurus. Tačiau jų greitai neliko, tad tautiečiai litus keitė į bet kokią valiutą. Portalas 15min.lt aprašė K. Glavecko sukeltos panikos pavyzdį: vilnietis Laimonas į „Akropolį“ atvyko norėdamas 3 tūkst. litų išsikeisti į eurus. Užėjęs į banko skyrių vyriškis sužinojo, kad čia eurų jau seniai nebėra.
Žurnalistams vyras sakė, kad banko darbuotojai jam pasiūlė už litus parduoti zlotų, tačiau vyriškio šis pasiūlymas nesuviliojo. Pasak Laimono, viską dar kartą apgalvojęs jis nusprendė nedaryti skubotų veiksmų, vildamasis, kad visa panika – tai tik žiniasklaidos pradėtas pūsti burbulas, neturintis rimto pagrindo.
Vėliau K. Glaveckas teisinosi, kad jo viešai ištarti žodžiai buvo ne taip suprasti. Politikas tikino, kad jis norėjo pasakyti, kad lito devalvacijai nėra jokio realaus pagrindo ir būtinybės.
„Ponas Glaveckas suvokė savo padarytą netyčinę klaidą, dėl jos atsiprašė“, – kolegos veiksmus komentavo tuometinis premjeras Andrius Kubilius.
Opozicija norėjo K. Glavecką nušalinti nuo komiteto pirmininko pareigų, tačiau valdantiesiems pavyko išsaugoti liberalui postą. Visgi neatsargūs žodžiai politikui atsirūgo.
Tais metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose K. Glaveckas turėjo būti vienas iš Liberalų sąjūdžio sąrašo vedlių. Tačiau po vidinio partijos reitingavimo jis buvo nustumtas į devintą vietą. Po tokio kolegų sprendimo K. Glaveckas pareiškė, kad traukiasi iš rinkiminio sąrašo.
„Kiekvienas laisvas apsispręsti. Niekas per jėgą į rinkimus nevaro. K. Glaveckas turi ką veikti ir Lietuvoje“, – kolegos apsisprendimą komentavo tuometinis liberalų vedlys Eligijus Masiulis.
Melavo, kad minėjimą praleido dėl ligos
Praėjus mažiau nei savaitei po skandalingųjų žodžių apie litą, K. Glaveckas pateko į dar vieną nemalonę situaciją. Politikas praleido iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą, tikino, kad serga.
„Tiesiog blogai jaučiausi. Bet nieko rimta“, – po pietų atsiliepęs telefonu „Lietuvos ryto“ paaiškino K. Glaveckas.
Tačiau žurnalistai išsiaiškino, kad politikas melavo dėl ligos. Tuo metu, kai vyko iškilmingas minėjimas, K. Glaveckas sostinės „Žalgirio“ irklavimo bazės salėje su kompanija žaidė tenisą. Už tokį veiksmą partija įspėjo politiką.
Vietoj komandiruotės – atostogos su žmona Taityje
Prieš penkiolika metų išaiškėjo dar vienas K. Glavecko melas. Tuomet parlamentaras prašė, kad Seimo valdyba jį išleistų į Tarptautinio valiutos fondo konferenciją Vašingtone. Politikas tikino, kad visos išlaidos apmokėtos, jam tik reikia leidimo praleisti Seimo posėdžius.
Seimo valdyba K. Glavecką išleido, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vietoje „komandiruotės“, politikas su žmona nuvyko atostogų į Taitį.
„Negerai, kad jis komandiruotės dienas panaudojo poilsiui. Jei jis būtų atlikęs pareigą, o po to kažkur vyktų, dar būtų galima kitaip įvertinti. Sakyčiau, jis gudrauja“, – komentavo tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
K. Glavecko istorija vėl paskatino parlamentarus diskutuoti apie Seimo narių atostogų įteisinimą, bet kalbos liko kalbomis – Seimo nariai iki šiol neturi įteisintų atostogų.
RIČARDAS JUŠKA
Mažiau šioje kadencijoje girdėtas Seimo narys Ričardas Juška į nemalonias istorijas įkliuvo ne sostinėje, o Jurbarke, kurio rajono meru anksčiau dirbo.
Kaip rašė „Mano Jurbarkas“, 2015 m. balandžio mėnesį, pralaimėjęs tiesioginius mero rinkimus, R. Juška gavo trijų mėnesių išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso beveik 10 tūkst. eurų. Tuomet daug kam atrodė keista, kaip merui pavyko sukaupti net kelių metų nepanaudotas atostogas.
Vėliau paaiškėjo, kad pažeidžiant įstatymus už dalyvavimą renginiuose savaitgaliais savivaldybės administracija jam suteikdavo laisvas dienas. Šios dienos gerokai ir prailgino R. Juškos atostogas. Nenorėdami kelti skandalo, naujieji savivaldybės administracijos vadovai į teismą nesikreipė ir permokos grąžinti nereikalavo.
Po metų R. Juška sirgo ir gavo nedarbingumo pašalpą, tačiau savivaldybei apie tai nepranešė. Politikas Jurbarko mero sekretoriatui nurodė, kad 36 val. ruošėsi savivaldybės tarybos posėdžiui ir už tai iš rajono valdžios gavo 178 eurų užmokestį.
GINTARAS VAIČEKAUSKAS
Klaipėdos regione žinomas žurnalistas šią kadenciją pirmą kartą atsisėdo į parlamentaro kėdę. G. Vaičekausko paslydimu galima pavadinti prieš dvejus metus socialiniuose tinkluose pasklidusią nuotrauką.
Joje Seimo narys pozuoja su NKVD pareigūnų uniformomis apsirengusiais vyrais, o pats Seimo narys užsidėjęs enkavėdisto kepurę. Žurnalistams G. Vaičekauskas teisinosi, kad dalyvavo Lietuvos partizanams skirtame renginyje ir nusifotografavo su pažįstamais.
„Tie vyrukai yra vieno posto nariai. Tai yra NKVD uniformos. Su vienu iš jų aš dirbau „Vakarų eksprese“ dešimt metų. <…> Čia istorinės atminties klubo nariai panoro su manimi nusifotografuoti. <...> Čia spektaklio dalis – nepropaguojame nei enkavėdistų, nei dar kažko. Aš pats sovietmečiu vaikščiojau su trispalve, įsegta savo švarke“, – portalui 15min.lt tuo metu komentavo G. Vaičekauskas.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
