„Turime sudarę darbo grupę. Ji yra numačiusi keturis teorinius scenarijus: vienas – šita partija, antras – išsisklaidome po (visuomeninius) komitetus, trečias – nauja partija, kaip Petras Auštrevičius siūlo, ketvirtas – jungtis su kokia nors kita partija“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė laikinasis partijos lyderis Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Valdyba turėtų pasirinkti vieną iš šių variantų, kuris bus teikiamas lapkričio 4 dieną suplanuotai Liberalų sąjūdžio tarybai.
Ketvirtąjį variantą E. Gentvilas įvertino kaip nerealistinį.
„Ketvirtas scenarijus – jungtis su kokia nors kita partija – mažiausiai tikėtinas. Mums susijungus, tai kitai partijai pereina visos mūsų teisės ir pareigos. Kas čia norės? Pinigų mes neatsinešame“, – svarstė jis.
E. Gentvilo teigimu, valdybos nariams ketvirtadienį bus pristatytas ir partijos skundas teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) priimto sprendimo.
Praėjusią savaitę VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo.
Rinkimų komisija nustatė, kad pernai per Seimo rinkimų kampaniją Liberalų sąjūdis pažeisdamas įstatymus gavo nepiniginę auką iš buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto. Šis institutas surengė mokymus partijos nariams. Įstatymai draudžia partijoms imti aukas iš juridinių asmenų.
„Kadangi rytoj (ketvirtadienį – BNS) pateikiame skundą dėl VRK sprendimo, paaiškinsime partijos valdybai mūsų teisinius argumentus, kad jie paskleistų tuos argumentus ir skyriuose“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Jis teigė siūlysiąs Liberalų sąjūdžio suvažiavimą ir naujo pirmininko rinkimus rengti gruodžio 9 dieną.
„Svarbiausia, kieno suvažiavimą mes darome. Petras Auštrevičius sako: kuriame naują partiją, tai gal naujos partijos suvažiavimą darome. Mano pozicija – stovime su šita partija, su visokiomis galimomis interpretacijomis. Žiūrėsime, kam valdyba pritars“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Anot jo, suvažiavimą reikia surengti kuo greičiau, kad būtų stabilizuota padėtis partijoje.
„Man atrodo, kad prioritetas yra partijos gyvenimo stabilizavimas – greiti signalai partijos skyriams“, – sakė laikinasis partijos vadovas.
Praėjusią savaitę reaguodamas į trijų savo vicepirmininkų atsistatydinimą iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų pasitraukė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Rugsėjį partijai buvo pateikti įtarimai politinės korupcijos byloje.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Liberalai teisėsaugos įtarimus partijai vadina interpretacijomis bei kaltę neigia.
