Ji taip pat teigia, kad Ministrų kabinetą formuojantis socialdemokratas Gintautas Paluckas galėtų neslėpti, jog K. Budrys yra prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytas kandidatas.
„Dėl K. Budrio, jo dalykinės savybės, kiek man teko su juo bendrauti būnant Seimo pirmininke, kalbant apie nacionalinio saugumo klausimus, tai jos nekelia jokių abejonių. Tik, žinoma, tas teiginys, kad tai yra G. Palucko žmogus, (...) tai yra pagražinimas“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Galbūt reikėtų atviriau pasakyti, kad šis kandidatas nėra G. Palucko kandidatas“, – kalbėjo ji.
G. Paluckas prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais kandidatūrą vadovauti Užsienio reikalų ministerijai (URM) įvardijo ketvirtadienį susitikęs su šalies vadovu.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat sakė, kad K. Budrio kandidatūra jai kelia klausimų dėl „atšalimo“.
„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasako, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti“, – tvirtino politikė.
Ji tvirtino, kad paskyrus K. Budrį ministru „(valdžių – BNS) atskyrimo nebūtų“, o tokia situacija smarkiai skirtųsi nuo praėjusios kadencijos, kai URM vadovavo tuometinis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė šį politiką pavadino „nuolatiniu įtampos tašku Prezidentūroje“.
„Kalbant apie valdžių atskyrimo principą, aš manau, kad čia net neverta svarstyti, ar gerai, kad valdžių atskyrimo principo nebus. Žinoma, negerai, jis yra vienas iš svarbių principų ir jo dera laikytis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen
„Pusiausvyra arba šiokia tokia įtampa, nepereinanti sveiko proto ribų tarp atskirų valdžios šakų, ji užtikrina demokratijos sveikatą ir užtikrina demokratijos kokybę“, – pridūrė ji.
„Suprantama, tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro neturėtų būti nekalbadienių, turėtų būti normalus darbinis ryšys, bet susiliejimas nėra optimalu“, – kalbėjo parlamentarė.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Į krašto apsaugos ministres G. Paluckas siūlo partietę Dovilę Šakalienę.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, ši kandidatūra nenustebino, nes buvo ilgai projektuojama.
„Šiaip abi kandidatūros yra tikrai geros, solidžios“, – sakė ji.
Prezidentas su kandidatais į užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus susitiks penktadienį.
G. Paluckas ketvirtadienį, įveikęs balsavimą Seime, buvo paskirtas premjeru ir turi 15 dienų suformuoti Ministrų kabinetą.
šiuo metu vyksta daug kalbų dėl SKAIČIUOTĖS (llti • lt/failai/14_Skaiciuotes • pdf, skaičiuotė Nr. 56), kurioje minimas žydukas. Ši skaičiuote (arba atvirkščiai) buvo panaudota dainoje. Klaidžiojant po interneto platybes radau daug tinklalapių, kurie viešina šią skaičiuotę. Keliuose iš jų radau tokį prierašą:
„Tradicines daineles gerbti – tai parodymas savo išprusimo ir pagarbos savo protėviams. Negalima parduoti savo kultūros kitų užgaidoms, ypač atvykėliams.“
Taigi, galima daryti išvadą, kad tai skaičiuoti / dainelė, kurios tikslas yra parodyti pagarbą savo protėviams.
Mano atmintyje, minimas tekstas (ir ŽEMAITAIČIO išsakyti žodžiai) visad buvo skaičiuotė. Tad, puolimą prieš ŽEMAITAITĮ ir "KONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMĄ", traktuoju kaip išpuolį prieš lietūvių taūtą; kaip lietūvių kultūros ir istorijos naikinimą. - Taūta, kuri nežino (neturi) savo istorijos: yra pasmerkta išnykti.
Atsižvelgiant į tai, manau, kad VėeSDė darbuotojai, turi rimtai susimąstyti apie tai, kas ir kodėl vykdo susidorojimo akciją prieš ŽEMAITAITĮ, nes puolamas ne JIS, tačiau lietūvių taūta.
.
