"Rubicon" įmonių grupės valdybos pirmininkas Andrius Janukonis siekė, kad kai kurie Seimo nariai balsuotų už šilumos tiekėjams palankius įstatymus. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje prakalbo Seimo nariai liberalcentristai Gintaras Steponavičius ir Eligijus Masiulis.
Tačiau jie kategoriškai paneigė neoficialiai minimus įtarimus, esą už šilumos tiekėjams palankų balsavimą ėmė kyšius.
Šių liberalcentristų pavardės minimos tarp penkių Seimo narių, kuriems, neoficialiais duomenimis, galėjo būti mokama už "Rubicon" įmonių grupei palankių įstatymų priėmimą. Teigiama, esą A. Janukonis darė įtaką kai kurių įstatymų pakeitimams, o už tai atsiskaitė grynaisiais pinigais.
Spaudos konferencijoje liberalcentristai surengė improvizuotą apklausą, kuria siekė išsklaidyti jiems mestus įtarimus. Tardytojo vaidmuo teko Seimo nariui liberalcentristui Kęstučiui Glaveckui.
Abu Seimo nariai prisipažino pažįstantys "Rubicon" įmonių grupės vadovą. Tačiau G. Steponavičius patikino, kad "pastaruoju metu bendrauti neteko", o E. Masiulis teigė "per visą kadenciją buvo susitikęs keletą kartų".
Liberalų ir centro frakcijos seniūnas E. Masiulis teigė prieš metus ar pusantrų sulaukęs A. Janukonio skambučio. Šis paprašė frakciją susitikti su Šilumos tiekėjų asociacijos atstovais ir išklausyti argumentus, kodėl reikėtų balsuoti už Šilumos ūkio įstatymo projektą.
"Jų argumentai manęs neįtikino, todėl gimė mano pataisos, kurios buvo priešingos "Rubicon" interesams", - teigė E. Masiulis.
Bene daugiausia buvo diskutuojama dėl to, kaip greitai leisti vartotojams atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Projekte buvo nurodyta, kad savivaldybė atsakymą to panorusiems gyventojams gali duoti per 3 metus. "Pasiūliau šį terminą sutrumpinti iki 30 dienų, tačiau Ekonomikos komitetas tam nepritarė", - sakė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad Liberalcentristų frakcija per balsavimą dėl įstatymo projekto liko prie ankstesnės nuomonės, - "kad įstatyme nebuvo apgintos vartotojų teisės", todėl Seimo posėdyje balsavo prieš projektą.
K. Glavecko paklaustas, ar minėtas verslininkas siūlė atsilyginti už atitinkamą balsavimą dėl Šilumos ūkio įstatymo, G. Steponavičius patikino, kad "apie tai kalbos net nebuvo".
"Niekada gyvenime nesu daręs kompromisų su savo sąžine, niekada nesu padaręs nė vieno veiksmo, kurį būtų galima traktuoti kaip kyšio paėmimą", - kategoriškai kalbėjo G. Steponavičius.
Jis teigė ketinąs pasinaudoti visomis teisinėmis priemonėmis, kad būtų atlyginta "moralinė ir kitokia žala", kurią jie kartu su E. Masiuliu patyrė.
Liberalcentristai taip pat ketina kreiptis į Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisiją, kad ši išsiaiškintų, ar pareigūnai nepažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo. Mat neva susikompromitavusių parlamentarų pavardės jau kelias dienas minimos žiniasklaidoje, nors oficialiai jų niekas neįvardijo.
"Gyvename šešėlių pasaulyje, kai vienas kitą įtariame, kai po pilį klaidžioja vaiduokliai. Visi žino, kad jie pilyje yra, bet niekas jų nemato", - metaforomis kalbėjo E. Masiulis.
Be to, jis pasipiktino tuo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Valentinas Junokas tik vakar (pirmadienį) kreipėsi į laikinąjį Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną, prašydamas pateikti visą informaciją, kaip Seimo nariai balsavo dėl Šilumos ūkio bei Naftos ir dujų mokesčių įstatymų.
"Apie kokią mes tyrimo kokybę kalbame? Iš tribūnos kalbama apie įtarimus, visiškai nežinant, kaip tie Seimo nariai balsavo", - teigė parlamentaras.
Liberalcentristai spaudos konferencijoje taip pat uždavė keletą klausimų STT. "Kodėl STT, tirdama skandalus, susijusius su galimu Seimo narių papirkimu, dvejus metus vykdė tyrimą ir viešumon iškėlė iki Prezidento rinkimų antrojo turo likus trims dienoms, o iki Seimo rinkimų - trims mėnesiams?" - klausiama pareigūnų.
"Ar STT vadovas ir šį kartą vengs asmeninės atsakomybės, jei įtarimai dėl galimo Seimo narių papirkinėjimo nepasitvirtins, kaip tai buvo istorijoje dėl neteisėtų sklypų įsigijimo?" - domisi liberalcentristai.
ELTA
