Liberalcentristai teigia kol kas neieškantys kandidatų į galimai atsilaisvinsiantį vidaus reikalų ministro postą ir laukia oficialių valstybės vadovų sprendimų.
"Ne, šiuo metu mes naujų kandidatūrų nesvarstome. Mes laukiame oficialių sprendimų. Neskubiname įvykių, bet palaikome ministro Raimondo Šukio principingą laikyseną siekiant, kad Lietuvos policijos sistemoje įvyktų reikalingos permainos", - BNS pirmadienį sakė liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.
Skaudi avarija, kurios metu Skuodo policijos pareigūno Sauliaus Pauliko vairuojamas automobilis praėjusį trečiadienį mirtinai sužalojo tris vaikus, sukrėtė visuomenę ir aukščiausius šalies vadovus bei privertė iš pareigų trauktis vidaus reikalų ministrą R.Šukį ir policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių.
Vidaus reikalų ministras R. Šukys apkaltino V. Grigaravičių, esą šis nesugeba tvarkytis su valdymo ir moralinėmis policijos sistemos krizėmis.
V. Grigaravičius apie pasitraukimą iš užimamų pareigų paskelbė pirmadienį susitikęs su prezidentu Valdu Adamkumi.
Atsistatydinimo pareiškimą premjerui Gediminui Kirkilui įteikė ir pats vidaus reikalų ministras.
Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Prezidentas vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu taip pat skiria ar atleidžia ir policijos generalinį komisarą, kuris yra tiesiogiai pavaldus ministrui bei atskaitingas šalies vadovui.
Prezidentas pirmadienį priėmė abiejų pareigūnų atsistatydinimo pareiškimus, tačiau procedūra nėra baigta - tai yra generalinį komisarą siūlyti atleisti turi Vyriausybė VR ministro teikimu, o R. Šukio pasitraukimą prieš valstybės vadovui priimant sprendimą palaiminti turi premjeras G. Kirkilas.
Pastarasis patvirtino, kad teiks prezidentui R. Šukio atsistatydinimo pareiškimą.
Jei liberalcentristų deleguotas ministras bus atleistas iš užimamų pareigų, jis bus antrasis G. Kirkilo vadovaujamą Vyriausybę palikęs ministras.
Šių metų kovą iš ministrų kabineto pasitraukė valstybės finansus kuravęs socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Jis atsistatydino po to, kai teismas išteisino jo sūnų Donatą dėl įtarimų klastojus oficialius dokumentus ir piktnaudžiavus tarnyba. Pats Z. Balčytis teigė, jog iš posto traukiasi dėl šeimyninių aplinkybių.
Socialdemokrato G. Kirkilo vadovaujamas mažumos ministrų kabinetas dukart patyrė nepasitikėjimo procedūros svarstymą Seime.
Opozicinės partijos vasarą inicijavo interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, socialinius reikalus kuruojančiai Vilijai Blinkevičiūtei ir aplinkos apsaugos ministrui Arūnui Kundrotui.
Visi keturi ministrai buvo kaltinami priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę "Alita".
Interpeliaciją organizuota ir žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei, kuri, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu pripažinta neleistinai naudojusi ministerijos lėšas savireklamai.
Abiem atvejais interpeliacija žlugo.
Pagal Konstituciją, kai pasikeičia bent 7 ministrai, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju, ministrų kabinetas turi atsistatydinti.
