„Frakcijos vardu prašau iš rytinės darbotvarkės išimti klausimą, Seimo nutarimą dėl ministro pirmininko skyrimo (...) ir perkelti jį į popietinį posėdį, o iš vakarinio posėdžio į rytinį posėdį perkelti klausimą – generalinės prokurorės kreipimąsi dėl imuniteto naikinimo“, – į parlamentarus kreipėsi liberalas Vitalijus Gailius.
„Tikiuosi, kolegos, skaitėte pateiktą Generalinės prokuratūros medžiagą ir su ja susipažinus galbūt parlamentas prokurorų dėka atsikvošės“, – pridūrė jis.
Anot liberalų seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pats generalinės prokurorės raštas yra nauja aplinkybė, kuri reikalauja iš naujo įvertinti valdančiųjų koalicijos sudarymo aspektus.
„Prokurorės raštas parodo nepagražintą koaliciją sudarančios „Nemuno aušros“ partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio veidą. Kadangi jo teisinės neliečiamybės klausimas svarstomas vėliau negu premjero kandidatūra, siūlome neskubėti tvirtinti Gintauto Palucko kandidatūros ir jam suteikti laiko nuodugniai susipažinti su aplinkybėmis, kuriomis kaltinamas jo koalicijos partneris“, – išplatintame pranešime nurodo V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, liberalų bandymas nukelti klausimo svarstymą nebuvo sėkmingas – tam pritarė vos 30 Seimo narių, prieš pasisakė 86, o dar 11 balsuojant susilaikė.
Ketvirtadienį Seimas apsispręs dėl naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūros į ministrus pirmininkus.
Seimui pritarus, G. Paluckas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Po balsavimo Seime, ketvirtadienį numatytas G. Palucko ir šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimas Prezidentūroje.
Siūlys šaukti neeilinį posėdį dėl R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės naikinimo
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis liberalams paaiškino, jog generalinės prokurorės kreipimosi perkelti į rytinį posėdį nėra galimybės, mat konkretus laikas yra suderintas su N. Grunskiene.
Nepaisant žlugusio bandymo perkelti pastarąjį klausimą į pirmąją dienos dalį, liberalai tikina siūlysią kitą savaitę šaukti neeilinį Seimo posėdį, kad R. Žemaitaičio teisinė neliečiamybė būtų naikinama nedelsiant. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kuo greičiau būtų išspręstas šis klausimas, tuo mažiau būtų trukdomas tiek teisėsaugos, tiek naujosios Seimo daugumos darbas.
Pagal Seimo statutą, parlamentaro teisinės neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio kitos dienos posėdžio darbotvarkę. Ketvirtadienio vakariniame Seimo posėdyje generalinė prokurorė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo nutartį, kreipsis į Seimą prašydama panaikinti R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.
Praėjusią savaitę R. Žemaitaitis prisiekė Seime ir įgijo teisinę neliečiamybę. Visgi politikas Eltai patikino, pats sutiksiantis atsisakyti teisinio imuniteto, siekdamas apsiginti teisme.
Baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Konstitucinis Teismas (KT) praėjusio Seimo kadencijos metu yra konstatavęs, jog tuometis parlamentaras R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.