Liaudiškais vadinami gydymo būdai iš tiesų padeda sutaupyti pinigų vaistams, bet kodėl jie padeda gydant nesunkias ligas, nežino niekas.
Esame pratę pirmiesiems peršalimo simptomams pasireiškus griebtis tablečių. Jas geriame ir kai dantį skauda. Sintetiniais vitaminais stipriname imunitetą, nepaisydami, kad vaistų kainos vis labiau kandžiojasi.
O juk yra dar liaudies medicinos metodų. Ir ne visi jie yra tik „bobučių pasakos“ – kai kuriuos yra palaiminę net mokslininkai. Labai rimtų ligų jais, žinoma, neišsigydysite, bet lengvus negalavimus – greitai ir pigiai.
Vištienos sultinys
Šis patiekalas ne šiaip sau vadinamas skystu penicilinu. Amerikiečiai mokslininkai, specialia įranga ištyrę šviežiai virtą sultinį, nustatė, jog jis mažina neutrofilų judrumą. Neutrofilai – baltieji kraujo kūneliai, patys judriausi iš visų leukocitų. Būtent jie sukelia gleivinės paraudimą ir peršėjimą.
Taigi vištienos sultinys visiškai pagrįstai laikomas veiksminga priemone peršalimo simptomams atsikratyti. Jis slopina uždegimą ir palengvina kosulį. Mokslininkai nesugebėjo išsiaiškinti vienintelio dalyko: kokios būtent sriubos sudedamosios dalys veikia kaip vaistai – paukštiena, daržovės, prieskoniai ar viskas drauge.
Kaip vartoti: šiltą.
Kontraindikacijos: gali pasireikšti alergija vištienos baltymams, todėl būkite atsargūs, duodami mažiems vaikams.
Ir vėlgi amerikiečiai mokslininkai patikrino, kas geriau padeda įveikti naktinį kosčiojimą – vaikiškas sirupas nuo kosulio ar paprastas medus. Kurį laiką davę ir vieno, ir kito peršalusiems mažyliams prieš miegą, jie galiausiai išsiaiškino, kad medus gydo geriau nei tikri vaistai.
Naktimis kosulio priepuoliai užklumpa dėl to, kad gulint nosiaryklėje susikaupę skysčiai ima tekėti rykle gilyn ir dirginti jos sieneles. O medus kaip tik ir slopina nosiaryklės uždegimą, suteikia jėgų kovoti su infekcija.
Beje, geriausiai padeda tamsus medus – tokių rūšių meduje yra daugiau aktyviosios medžiagos fenolo.
Kaip vartoti: iš lėto, it ledinuką, sučiulpti 1–2 šaukštelius medaus.
Kontraindikacijos: negalima duoti vaikams iki metų, taip pat turint žarnyno problemų.
Šis puikus augalas jau šimtus metų naudojamas ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip raminamieji vaistai. Vadinamųjų krapų lašelių duoda net kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, mat jie ne tik atpalaiduoja nervų sistemą, bet ir slopina pilvuko spazmus, palengvina nemalonius pojūčius persivalgius.
Taip yra dėl to, kad krapuose esantys aliejai atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis, o kartu skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, mažina peristaltiką bei plečia kraujagysles. Taigi spazmai gana greitai praeina, maistas pradedamas greičiau virškinti.
Kaip vartoti: šaukštą džiovintų (arba šviežių – kaip norite) krapų užpilkite stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 15 minučių, tada nukoškite ir gerkite po 2 šaukštus.
Kontraindikacijos: žarnyno atonija, individualus nepakantumas šiam augalui.
Česnakas
Tai ir antibiotikas, ir ginklas prieš virusus, ir vienas esminių imuniteto ramsčių. O visai neseniai biologai pagaliau sugebėjo perkąsti, kaip būtent česnakas padeda hipertonikams. Pasirodo, mūsų kraujyje aktyviosios česnako medžiagos virsta sieros vandeniliu, kuris plečia kraujagysles ir gana greitai numuša kraujospūdį.
Bet tai dar ne viskas: česnakas padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį (tai buvo įrodyta visa serija mokslinių tyrimų), stabdo senėjimo procesą ir stiprina plaukus.
Gera žinia ar ne, bet bakterijas bei virusus žudo išskirtinai šviežias česnakas.
Kaip vartoti: po vieną skiltelę per dieną, žalią.
Kontraindikacijos: negalima padauginti, antraip česnakas pribaigs didžiąją dalį žarnyno mikrofloros.
Šiuolaikinės gražuolės, vos tik pastebėjusios mažytę mėlynę ant savo ilgų kojų, skuba į vaistinę kokio nors „stebuklingo“ tepalo. O mūsų senelės tokiais atvejais traukdavo iš komodos maišelį su durlės – į kempinę panašaus augalo, gyvenančio mūsų upėse, – milteliais.
Farmakologai dabar jau yra labai nuodugniai išnagrinėję visas gydomąsias durlės savybes ir sako, kad šis augalas mechaniškai dirgina odą, kietos jo adatėlės prasiskverbia į epidermį ir išplečia kapiliarus bei kraujagysles. Dėl to ir skausmas praeina greičiau, ir mėlynė išnyksta vos per vieną parą! (paprastai kraujosruva veide užsibūna apie savaitę, ant galūnių – iki dviejų savaičių).
Kaip naudoti: įmaišykite į vandenį santykiu 1:4 – turėtumėte gauti košelę primenančią masę; tada atsargiai įtrinkite ją į odą traumos vietoje (trinant oda gali dilgčioti, šiek tiek parausti) ir po 20 minučių nuplaukite vandeniu.
Kontraindikacijos: negalima naudoti esant hipertrichozei, padidėjusiam odos jautrumui, ant odos aplink akis, esant odos įbrėžimams ir įpjovimams.
Tai turbūt vienas labiausiai medicinoje gerbiamų prieskonių. Jo tyrimais užsiėmė daugybė įvairių sričių gydytojų, taip pat ir odontologai. Atlikdami eksperimentus, jie žmonėms, besiskundžiantiems dantų skausmais, duodavo placebo (paprasto vazelino), tikrų vaistų nuo skausmo ir gvazdikėlių aliejaus. Vazelinas, savaime suprantama, nepadėdavo. Tačiau vaistai ir gvazdikėlių aliejus skausmą apmalšindavo.
Nepaprastos gvazdikėlių galios glūdi juose esančioje medžiagoje, vadinamoje eugenoliu. Iš jo anksčiau netgi plombos būdavo gaminamos!
Gvazdikėliai yra ne tik vietinio poveikio analgetikas – jie dar ir bakterijas žudo. Ir veikti pradeda vidutiniškai penkios minutės po to, kai sukramtote kvapniojo gvazdikmedžio pumpurą. Danties skausmas tampa pakenčiamu gana ilgam, kad spėtumėte nueiti pas odontologą.
Tiesa, pastebėta, kad gvazdikėliai prislopina ir galvos skausmą.
Kaip vartoti: gvazdikmedžio pumpurus reikia gerai sukramtyti arba naudoti gvazdikėlių aliejų – jo ant skaudamo danties užtepkite lazdele su vatos tamponu.
Kontraindikacijos: gali dirginti gleivinę, be to, gvazdikėlių skonis ne visiems priimtinas.
Stresai, nervinimasis darbe užtikrina mums nuolatinę įtampą, kurią ilgainiui pradedame laikyti kone normalia savo būsena. Vokiečiai ekspertai tai laiko didžiausia blogybe ir labai rimtai rekomenduoja dienos stresą skandinti vonioje su levandų ekstraktu.
Levandų žieduose yra kvapiųjų medžiagų linalolio ir linalilacetato. Ištirpusios vandenyje jos veikia odą ir nervų sistemą: pirmuoju atveju minkštindamos, o antruoju – ramindamos. Kaip tik tai, ko reikia įtampos išvargintam kūnui.
Liaudies medicinoje levandas taip pat patariama naudoti nuo galvos skausmų (šiaip ar taip, dauguma jų kyla irgi dėl įtampos) – šiam receptui jau pora tūkstančių metų.
Kaip vartoti: 100 g levandos žiedų užpilkite 2 litrais verdančio vandens, nukoškite ir supilkite į šiltą vonios vandenį. Mėgaukitės levandų vonia 10–15 minučių prieš miegą.
Kontraindikacijos: mirkti karštoje vonioje nesveika turintiesiems bėdų dėl širdies ir kraujagyslių.
Pievų žolynai
Pagalvėlė su pievų žolynais nuo galvos skausmo – senas ir nepelnytai užmirštas receptas.
Rinkti galite bet kokias žoles, kokios tik po ranka paklius, nes šiuo atveju kaip tik įvairovė yra svarbiausia. Pašildyta tokia pagalvėlė pradės skleisti eterinius aliejus ir kumariną – medžiagas, gerinančias kraujotaką, atpalaiduojančias raumenis.
Žolynų pagalvėlės, be kita ko, palengvina nugaros, pakaušio skausmus, padeda prasidėjus reumato priepuoliui.
Kaip naudoti: pagalvėlė turėtų būti iš medvilninio audinio ir gana standžiai prikimšta; šildyti pagalvėlę reikia ant garų iki maždaug 60 laipsnių, o tuomet pridėti prie skaudamos vietos ir aprišti šaliu ar skara. Po 2–3 kartų žolynų kamšalą būtina atnaujinti.
Kontraindikacijos: galimas paviršinis odos sudirgimas; taip pat pasistenkite neperkaitinti pagalvėlės – nusideginsite.
PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ
