Ilgai trunkantys teismai Lietuvai kainuoja labai brangiai. Europos žmogaus teisių teisme mūsų valstybė pralaimėjo dvi bylas ir ieškovams turės sumokėti daugiau kaip 30 000 litų.
Lietuvos teismai pažeidinėja Konvenciją
Dėl Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimų į tarptautinį Europos teismą buvo kreipęsi Juozas Padalevičius, Aleksandras Voronovas ir Sergejus Vorona.
Kauno rajono gyventojas J. Padalevičius teismui pasiskundė, kad civilinės bylos dėl žemės nuosavybės teisių, kuriose jis dalyvavo kaip atsakovas, truko beveik 8 metus.
1995 metais J. Padalevičius nusipirko sklypą, į kurį vėliau kiti žmonės siekė atkurti savo nuosavybės teises. 2002 metais teismas J. Padalevičiaus sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį panaikino, mat ji buvo sudaryta remiantis Vyriausybės nutarimais, vėliau pripažintais prieštaraujančiais Konstitucijai ir įstatymams. Už pirktą žemę jam buvo priteista kompensacija.
Strasbūro teismas pripažino, jog procesas vyko per ilgai ir pažeidė vieną pagrindinių teismo proceso principų – bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. J. Padalevičiui teismas priteisė 11 625 litus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
A. Voronovas ir S. Vorona buvo ieškovai civilinėje byloje prieš Klaipėdos miesto savivaldybę, kuri nevykdė 1993 metais sudarytų sutarčių dėl gyventojų lėšų panaudojimo butams statyti. Jie buvo prašę teismo įpareigoti savivaldybę išduoti dokumentus, suteikiančius teisę registruoti nuosavybės teises į pagal sutartis pastatytus butus. Savivaldybė prašė su A. Voronovu ir S. Vorona sudarytas sutartis pripažinti negaliojančiomis, be to, priteisti papildomas dėl statybų turėtas išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino klaipėdiečių reikalavimus ir įpareigojo uostamiesčio savivaldybę išduoti pareiškėjams dokumentus pastatytiems butams registuoti nuosavybės teise, o pareiškėjai įregistravo savo nuosavybės teises 2004 metų pradžioje.
Strasbūro teismo teigimu, bylos nagrinėjimas buvo uždelstas dėl institucijų klaidų, neveikimo ir dėl to byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ekspertizės buvo atliekamos ilgiau nei 3 metus, bylos nagrinėjimas truko daugiau kaip 8 metus. Abiems klaipėdiečiams Europos žmogaus teisių teismas priteisė po 3000 eurų.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Lietuva pralaimi Europos žmogaus teisių teisme dėl per lėto teisingumo.
2000 metais Lietuvą Strasbūro teismui apskundė Adolfas Šleževičius. Buvęs ministras pirmininkas pareiškė, kad baudžiamasis procesas prieš jį vyko gerokai ilgiau negu turėtų.
Baudžiamoji byla buvo pradėta 1996 metų sausio mėnesį, kai du Seimo nariai parašė laiškus generaliniam prokurorui ir paprašė iškelti A. Šleževičiui baudžiamąją bylą dėl finansinių pažeidimų bei piktnaudžiavimo tarnyba. A. Šleževičius skundėsi, jog iškėlus bylą buvo areštuotos jo banko sąskaitos, jis buvo priverstas atsistatydinti iš einamų pareigų. Procesas vyko daugiau kaip 4 metus.
Europos žmogaus teisių teismas nagrinėdamas ieškinį pripažino, kad byla yra sudėtinga ir kompleksiška, tačiau pabrėžė, kad bylą tiriantys pareigūnai neparodė nei pakankamo griežtumo, nei stropumo. Lietuvos teismai atsisakė nagrinėti bylą tris kartus (1997, 1998 ir 1999 metais), nurodydami, kad pateikiami kaltinimai nėra aiškūs. Į bylos procesą buvo įtrauktas net Konstitucinis Teismas, tačiau aiškūs ir konkretūs kaltinimai niekada nebuvo suformuluoti, o teisminis bylos nagrinėjimas išvis neįvyko.
Strasbūro teismas taip pat nustatė, kad A. Šleževičius nėra kaltas dėl minėtų delsimų, todėl bylos tyrimo procesas buvo per ilgas ir neatitiko “protingo laiko” principo. A. Šleževičiui teismas priteisė 30 000 litų neturtinei ir 70 000 turtinei žalai atlyginti.
Sunkmečiu bylas vilkina atsakovai
Iki Europos žmogaus teisių teismo nueina vos vienas kitas pažeistas savo teises nusprendęs ginti pilietis, tačiau mūsų šalyje išties netrūksta po keletą metų teismų procesų labirintuose įstrigusių bylų.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas ir Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys Gintautas Kaulakis sako, jog pastaruoju metu iš tiesų padaugėjo bylų vilkinimo atvejų. “Sunkmečio laikotarpiu bylas stengiasi vilkinti atsakovai, kad teismai kuo vėliau iš jų priteistų sumokėti atitinkamas sumas. Tokiose bylose teisėjai mažiausiai kalti, tačiau pasitaiko įvairiausių atvejų. Šiaip ar taip, šalys turi tikrai nemažai galimybių vilkinti bylas pasitekdami procesines teises”, – sakė G. Kaulakis. Teisėjas pabrėžė, jog nors įstatymuose numatyta, kad liga nėra pakankamai svarbus atvejis atidėti teismo posėdį, tačiau praktikoje tai vienas iš populiariausių bylų vilkinimo būdų.
Šaukimo į teismą reikia ieškoti pašte
Anot teisėjo, dar viena opi problema, kuri stipriai įtakoja teismų procesų trukmę, yra šaukimo į teismą įteikimas. “Neretai žmonės nenori nurodyti savo tiksliam adresui, arba būna registruoti keliose gyvenamosiose vietose. Tada tampa sudėtinga juos surasti, juolab kad ir paštas dažnai į tai pažiūri pro pirštus. Štai visai nesenas įvykis – paštininkas nuvyko į skolininko namus pristatyti jam šaukimo į teismą. Neradęs jo namuose, jis paliko raštelį, jog skolininkas atvyktų šaukimo pasiimti į paštą... Nejaugi kas nors gali tikėtis, kad skolininkas pats vyks ieškoti to šaukimo?” – stebisi G. Kaulakis. Teisėjas teigia, kad tokie nesklandumai labai užtęsia procesą – paštas po savaitės grąžina šaukimą į teismą kaip nepristatytą ir teismui vėl tenka spręsti, kaip ieškoti skolininko.
G. Kaulakis sako, jog dažniausiai ilgai užtrunka tos bylos, kuriose yra reikalinga ekspertų išvada, o jos laukti gali tekti nuo 6 mėnesių iki keleto metų.
Užtrunka ir tokios bylos, kai viena iš šalių išvykusi į užsienį – taip dažnai nutinka vaiko išlaikymo bylose. Vienas iš tėvų uždarbiauja užsienyje, o Lietuvoje likęs kitas bando prisiteisti pinigus. “Kai viena iš bylos šalių yra išvykusi į Europos Sąjungai priklausančią valstybę, viskas vyksta paprasčiau ir užtrunka ne taip ilgai. Tačiau neseniai baigėme nagrinėti tikrai neįprastą bylą, kai viena iš šalių gyveno Rusijoje. Byla buvo pradėta dar 1996 metais. Moteris paskolino vyriškiui tais laikas tikrai didelę sumą pinigų – 40 000 litų. Vyras su visais pinigai persikėlė gyventi į Maskvą. Bylos procesas vyko išties ilgai, buvo paskelbta jo paieška, tačiau keisčiausia, kad jis pats neseniai atvyko į Vilnių, pasisamdė advokatę ir dargi sumokėjo moteriai visą skolą. Jeigu jis nebūtų šitaip pasielgęs, greičiausiai byla dar nebūtų pasibaigusi”, – sako teisėjas, kurio praktikoje pasitaikė jau ne vienas 5–6 metus trunkantis procesas.
Advokatus baudžia retai
G. Kaulakis atskleidė, jog per savo teisėjo karjerą jam yra tekę nubausti keletą advokatų dėl tyčinio bylos vilkinimo ar neatvykimo į posėdį nepranešus. “Atvejų, kai advokatai yra nubaudžiami, pasitaiko, tačiau nedažnai. Pagal bendrą principą advokatas negali sudaryti sutarčių su klientais bylose, jeigu jis žino, jog turės dalyvauti seniau vykstančioje kitoje byloje. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko, kad advokatai laksto per keletą posėdžių, į kai kuriuos nespėja atvykti, nes dalyvauja kažkur kitur. Procesas ir vėl užtrunka. Pasitaikė netgi atvejų, kai advokatą teko nubausti už tai, kad į teismą neatvyko dėl girtumo arba teisme pasirodė neblaivus”, – pasakojo G. Kaulakis.
Advokatas ir administracinės teisės dėstytojas Linas Meškys sutinka, kad kartais suspėti į visus teismo posėdžius iš tiesų sudėtinga. “Štai viena byla vyksta jau 2 metus ir tuo pat metu paskelbiamas kitos bylos nagrinėjimas kitame mieste. Jeigu vykčiau į naują bylą, senojoje mano klientas turėtų ieškoti naujo atstovo. Surastas naujas atstovas prašytų nukelti posėdį, nes turėtų susipažinti su bylos medžiaga ir procesas vėl nusikeltų. Todėl tenka rinktis ir stengtis spėti visur, kad bylų posėdžiai nebūtų nukėlinėjami”, – sakė advokatas.
11 parengiamųjų posėdžių
Advokatas patikino, jog administracinės bylos vyksta gerokai sparčiau negu civilinės ar baudžiamosios, mat jose nėra parengiamųjų posėdžių. “Administracinei bylai išspresti paprastai užtenka 1–2 posėdžių. O štai pasirengti bylos nagrinėjimui civiliniame procese yra skiriami 2 posėdžiai. Tačiau man teko dalyvauti ir 11 tos pačios bylos parengiamųjų posėdžių. Sudėtingos bylos reikalauja iš tiesų daug laiko, kad priimtas sprendimas būtų teisingas. Jeigu reikia apklausti keletą liudytojų, arba byloje keli kaltinamieji, keli advokatai, paprastai tokios bylos tikrai nebus tinkamai išnagrinėtos skubant. Todėl posakis “Lėtas teisingumas – blogas teisingumas” ne visada teisingas”, – įsitikinęs L. Meškys.
Advokatas sako, kad vis dėlto Lietuva per daug neišsiskiria iš bendro konteksto ir labai susirūpinti per lėtu teisingumu nėra pagrindo. “Teismai kiek greičiau vyksta JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Australijoje, nes ten visai kitokios teisės tradicijos ir pati sistema. Europos šalyse, tokiose kaip Italija ar Prancūzija, situacija yra tokia pati kaip Lietuvoje, jeigu ne prastesnė. Žinoma, visuomet yra būdų, kaip palengvinti teismų darbą ir sutrumpinti ilgai trunkančius procesus”, – sako L. Meškys ir patvirtina, jog siekiant sumažinti administracinių teismų krūvį yra parengtas projektas iš jų kompetencijos pašalinti administacinių teisės pažeidimų nagrinėjimą.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
