Dar 2001 metais investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neilas iš keturių daugiausia ekonominio potencialo turinčių šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos –angliškų pavadinimų pirmųjų raidžių „nukalė“ terminą BRIC, kuris sudaro žodį „plyta“.
Šiemet BRIC šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą kartą sudarys daugiau nei pusę visos planetos sukuriamo BVP. Negana to, šių valstybių dydis (2011 metų duomenimis, jose gyveno 2,8 mlrd. žmonių) lėmė, kad jų plėtra sudaro pusę viso pasaulio ekonomikos augimo. Kita vertus, jau pradedama šnabždėtis apie devynmylių šuolių pabaigą: atėjo laikas ekonominėms transformacijoms.
Kinija siekia podiumo
8 dešimtmečio pabaigoje Dengo Xiaopingo sukeltas ekonominio mąstymo lūžis išlaisvino tūkstantmečius puoselėtą kinų verslumą, dėl kurio per vos tris dešimtmečius Kinija tapo antrąja pasaulio ekonomika.
Didžiausią nerimą dėl Kinijos ekonomikos šiuo metu kelia susikaupęs skolų burbulas, kuris dėl šešėlinio finansavimo neatsispindi finansinėse šalies ataskaitose. Už planinės ekonomikos ribų susitelkę šešėliniai bankų veiksmai turėtų kelti nerimą – verslo paskolų kaina neretai siekia 25–40 proc. Buvęs Kinijos lyderis Wenas Jiabao dar pernai pabrėžė, kad besipučiantis kredito burbulas sudaro 190 proc. BVP.
Nereikia ekonomikos daktaro laipsnio, kad suprastum, jog didelė palūkanų norma bei nemokus verslas veda katastrofos link. Situacija taptų daug liūdnesnė, jei atsimintume skaičiavimus, jog norint palaikyti milžiniškos populiacijos užimtumą valstybei reikia 6–7 proc. metinio BVP augimo.
Vis dėlto šiemet Kinijos premjeru tapęs Xi Jinpingas yra sakęs, kad valstybė sieks išnaudoti dar neišnaudotą ekonominį lobį – vidaus rinką. Ekonomikos perorientavimas į vidaus rinką komunistinio rėžimo sąlygomis nebus lengvas darbas, tačiau Kinijos priklausomybė nuo prekių poreikio Vakaruose gali lemti eksporto ir investicijų lėtėjimą.
Dar daugiau, skaičiuojama, kad didėjant paslaugų sektoriaus plėtrai ekonomika auga lėčiau, bet tai netaikytina sukuriamų darbo vietų skaičiui. Tam pačiam darbo vietų skaičiui sukurti reikia dvigubai mažesnės paslaugų sektoriaus plėtros, todėl galima tikėtis, kad rinkai orientuojantis į vidaus poreikius augimo tempai toliau lėtės, tačiau darbo vietų stoką kompensuos paslaugų sektoriaus plėtra.
Indija praleido savo progą
Nors Kinija ir Indija dažnai lyginamos dėl didelio gyventojų skaičiaus, šios valstybės negalėtų labiau skirtis. Indija – demokratinė valstybė, todėl rinkos procesai čia kur kas aršesni.
Protekcionistinės politikos užuomazgų nestokojantys indai iš dalies pralaimėjo Kinijai investicinę kovą – naujų darbo vietų kūrimą šalyje geriausiai apibūdina terminas stagnacija.
Tai – didelė valstybės, turinčios daugiau nei 1,4 mlrd. gyventojų, problema. Negana to, Indijos vengimas taikyti Kinijoje išpopuliarėjusią vieno vaiko politiką lemia kylantį nedirbančio jaunimo skaičių.
JAV federaliniam rezervui paskelbus apie skatinimo politikos pabaigą, investicijos Indiją palieka taip pat greitai, kaip ateina, todėl tarptautine valiuta laikoma rupija per tris mėnesius nuvertėjo net 13 proc. Valstybė jau ėmėsi priemonių, siekdama sustabdyti kapitalo nuotėkį, tačiau kylanti panika vis labiau primena problemų cunamį, užklupusį Vakarus žlugus „Lehman Brothers“.
2001–2008 metais spėriai augusi Indija praleido progą įgyvendinti svarbiausias ekonomines reformas ir pastatyti plėtrai tvirtesnį pamatą. Šiuo metu Indijos eksportas negali prilygti Kinijos planavimui. Indijos gamyklos priverstos stabdyti veiklą dėl energijos trūkumo, o XIX amžių primenanti infrastruktūra, nepasižyminti greito augimo perspektyvomis, nemasina investuotojų.
Skirtingose pasaulio kraštuose įsikūrusios BRIC klubo narės Rusija ir Brazilija nesugeba išlaikyti besivystančioms ekonomikoms būdingų sparčių augimo tempų.
Rusija, kurios ekonomika visą amžių grindžiama gamtos turtais, kenčia nuo smukusio naftos poreikio. Daugiau nei pusė nacionalinio Rusijos biudžeto sukuriama iš naftos ir dujų eksporto bei su tuo susijusių paslaugų, todėl menkiausi žaliavų kainos pokyčiai skaudžiai veikia vieną pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų.
Vis dėlto Rusijos problemas galima sieti su vietinių vadovų nenoru imtis būtinų struktūrinių reformų, kurios reikštų mažesnę Maskvos įtaką pagrindiniams ekonominiams procesams. Rusija turi nemenką technologinį potencialą, o Sovietų Sąjungos laikus menantys technologinio žmogiškojo kapitalo likučiai pajėgūs išspirti šalį iš ekonominio užribio. Tačiau tam reikia didelių investicijų, kurios neįmanomos be efektyvių reformų bei politinės valios.
Savo ruožtu Brazilija, savo ekonomiką grindžianti eksportu, nukentėjo dėl panikos finansų rinkoje, kilusios per euro zonos krizę. Nuo 2010 iki 2012 metų šalies BVP augimas sulėtėjo net 4 kartus ir šiomis dienomis nusileidžia net Šiaurės Korėjai.
Siekdami „atvėsinti“ ekonomiką, brazilai pakėlė palūkanų normą. Į tai, ieškodami didelės pelno grąžos, greitai sureagavo užsienio investuotojai. Dėl to padidėjo vietinės valiutos paklausa, lėmusi neadekvatų jos brangimą ir vietinių prekių kainų šuolį.
Ilgai trukusi protekcionistinė politika paskatino infrastruktūrinių investicijų badą, taigi Brazilijoje gaminamos prekės patiria dvigubą smūgį – aukšti gamybos kaštai ir pervertinta valiuta daro produktus nepatrauklius užsienio pirkėjams. Kylantis nedarbas ir vešintis nepasitenkinimas skatina socialinius neramumus, kurie atbaido investuotojus, norinčius finansuoti gamybą. Panašu, kad spartaus augimo periodas atėjo į pabaigą, o norint suvaldyti infliaciją bei nedarbą teks reformuoti ekonomiką.
Laimės technologinis pranašumas
Harvardo verslo mokyklos profesorius Michaelas E. Porteris, tyrinėjęs ekonominę valstybių raidą, yra pabrėžęs, kad aukščiausią ekonomikos išsivystymo lygį pasiekia valstybės, kurios investicijomis grįstą ekonomiką sugeba pakeisti inovacijomis. Tai reiškia, kad valstybė, užuot perdirbusi esamas technologijas, imasi kurti naujas, ir taip užtikrina savo produkcijos paklausą.
BRIC šalių gretose vienintelė Kinija rimtai žiūri į mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimą (angl. R&D). 2011 metais kinai tokiems tyrimams skyrė 300 mlrd. dolerių (780 mlrd. litų) – 10 kartų daugiau nei Indija ar Rusija. Milžiniškos investicijos Kinijai jau leido nusiųsti žmogų į kosmosą, vykdyti sparčią ginkluotųjų pajėgų modernizaciją ir didžiuotis galingiausiu pasaulio superkompiuteriu.
Pasaulio ekonomikai keičiantis, investuotojai netruks pastebėti, kuri šalis rimtai žiūri į savo ateitį. Kinija, įgyvendinusi struktūrines reformas bei pakeitusi savo ekonomikos pobūdį, gali tvirtai ir pelnytai grįžti į pasaulio lyderių gretas, o likusios „plytos“, nepakeitusios protekcionistinių įpročių bei neatsisakiusios politinio nihilizmo, taip ir liks amžinai perspektyvios.
