Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė gerų rezultatų didmiesčiuose socialdemokratams neprognozuoja ir šių metų savivaldos rinkimuose, išskyrus nebent Klaipėdą, kur socdemai į savo pusę sugebėjo pavilioti liberalų liberalą Vytautą Grubliauską.
Anot politologės, socdemai turės ateityje pergalvoti savo strategiją, mat nors savivaldos rinkimuose užtenka gerai pasirodyti regionuose, tačiau didžiuosiuose miestuose telkiasi didžioji dauguma rinkėjų, o tai svarbu Seimo rinkimuose: kuo daugiau rinkėjų, tuo daugiau ir vienmandačių apygardų.
Buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad gyventojų palaikymas socdemams didmiesčiuose nyksta, nes klasikinei socialdemokratijai būdingos vertybės buvo „išdraskytos“ tarp partijų: kitaip tariant, žmogaus teisių programos dalį pasiėmė Laisvės partija, o socioekonominės idėjos buvo perimtos kairiųjų konkurentų.
„Laisvės partija mėgina akcentuoti individualizmą, saviraiškos laisvę kultūrinės tapatybės laisvę, kas yra socialdemokratų programos dalis. Iš kitos pusės radikalią socialinę ir ekonominę programą siūlo ne viena politinė jėga: ar tai nemokamas viešasis transportas, ar kas nors kita. Atitinkamai, išeina toks plėšymas į visas puses, kuris ir duoda neigiamą rezultatą“, – svarstė politikas.
Jis taip pat akcentuoja, kad partijoje, ypač Vilniuje, nėra patyrusių savivaldos lygmens politikų, mat didžioji dauguma nori šokti ar jau peršoko į nacionalinę politiką. Todėl rinkėjams nepasiūlomi žinomi, bet savivaldoje dirbti trokštantys veidai.
Socdemų balsų skaičius didmiesčiuose nuosekliai mąžta
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje jau vyko dukart – 2019 ir 2015 m. – o prieš tai merai būdavo renkami savivaldybių tarybose. Savivaldos rinkimams didelę įtaką turėjo ir rinkimų komitetų atsiradimas, kai Konstitucinis Teismas keletą kartų pasisakė, kad pagal Konstituciją negali egzistuoti tokia rinkimų sistema, kuri verčia kandidatus būtinai priklausyti politinių partijų sąrašams.
Tai lėmė visuomeninių rinkimų komitetų suklestėjimą savivaldos rinkimuose, mat suburti žmones į tokį komitetą buvo kur kas lengviau nei pabandyti įsilieti į kokią nors politinę partiją. Tačiau 2022 m. Seimas priėmė Rinkimų kodeksą ir kitus teisės aktus, kurie šiek tiek sugriežtino rinkimų komitetų steigimą ir numatė tam tikrus veiklos reikalavimus: pavyzdžiui, atsirado aiškus reikalavimas, kiek žmonių reikia įsteigti komitetui savivaldybėse, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Šie pakeitimai gali padėti politinėms partijoms stabilizuoti padėtį, bet kaip bus iš tiesų paaiškės kovo mėnesį.
Šis kontekstas gali būti iš dalies svarbus aiškinant socialdemokratų populiarumo smukimą didžiuosiuose miestuose. Kaip tik čia pergales šventė rinkimų komitetų atstovai – Vilniuje Remigijaus Šimašiaus, kuris paskui įsiliejo į naujai susikūrusią Laisvės partiją, Kaune – Visvaldo Matijošaičio, Klaipėdoje – Vytauto Grubliausko, Šiauliuose – Artūro Visocko, Panevėžyje – Ryčio Mykolo Račkausko.
Jeigu 2011 m. rinkimuose Vilniuje socialdemokratai už kandidatų sąrašą sugebėjo surinkti 13,6 tūkst. balsų, o 2015 m. – 17,4 tūkst., tai 2019-aisiais – vos 8,2 tūkst.
Šiuo atveju kalbama apie miestą, kuriame gyvena 576 tūkst. gyventojų. Žinoma, į bendrą gyventojų skaičių patenka ir vaikai, kurie neturi rinkimų teisės, tačiau 8,2 tūkst. balsų iš šimtų tūkstančių vis tiek yra nejaukiai mažas skaičius.
Per paskutinius dvejus savivaldos rinkimus kandidatų sąrašą Vilniuje vedė ir į merus kandidatavo G. Paluckas, kuris 2017-2021 m. netgi ėjo partijos pirmininko pareigas. Jo surinktų balsų kiekis buvo netgi mažesnis nei kandidatų sąrašo, nors paprastai partijų pirmininkų uždavinys yra „tempti“ sąrašą į viršų.
Panašios tendencijos pastebimos ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Kaune 2011 m. socialdemokratai surinko 12,5 tūkst. balsų už kandidatų sąrašą, 2015 m. – 9,7 tūkst., o 2019 m. – 4,1 tūkst. balsų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Kaune gyvena apie 301 tūkst. žmonių.
Laikinojoje sostinėje paskutinį kartą kandidatu į merus nuo socdemų buvo advokatas Gintaras Černiauskas, surinkęs 1,5 tūkst. balsų, o prieš tai – dabartinė Seimo narė Orinta Leiputė, gavusi 4,5 tūkst. balsų.
Klaipėdoje situacija tokia pat prasta. Už socialdemokratų kandidatų sąrašą 2011 m. balsavo 4,3 tūkst. žmonių, 2015 m. – 4 tūkst., 2019 m. – 1,6 tūkst.
Uostamiestyje gyvena 155 tūkst. gyventojų. Į merus čia pastaraisiais rinkimais kandidatavo Lilija Pertraitienė ir Benediktas Petrauskas.
Šiauliuose 2011 m. socdemų sąrašas gavo 8,6 tūkst. balsų, 2015 m. – 6,4 tūkst., o 2019-aisiais – vos 2,6 tūkst. balsų.
Iš viso Šiauliuose gyvena apie 103 tūkst. žmonių. Šiame mieste tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvavo Justinas Sartauskas, pelnęs 5,3 tūkst. balsų, ir Gintautas Sitnikas su 2 tūks. balsų.
Panevėžyje gautų balsų skaičius už kandidatų sąrašą irgi nuosekliai menksta: jei 2011 m. surinkta 5,3 tūkst. balsų, 2015 m. – 3,4 tūkst., tai 2019 m. – 2,4 tūkst. Šiame mieste pastaruosius dvejus rinkimus kandidatavo Janina Gaidžiūnaitė ir Ramūnas Vyžintas – kiekvienas surinko panašiai apie 2 tūkst. balsų.
Ar bus kas naujo? Ne
Politologė R. Urbonaitė teigia nematanti, kad socialdemokratai dėtų dideles pastangas atsikovoti didžiuosius miestus šiuose savivaldos rinkimuose. Peržvelgus socdemų kandidatus į merus penkiuose miestuose į akis krinta, kad dalyvaujama tik dėl to, kad reikia, o ne pergalei. Čia išsiskiria tik Klaipėdos atvejis, nes ilgametis liberalas, paskui „visuomenininkas“ V. Grubliauskas netikėtinai sukirto rankomis su Vilija Blinkevičiūte, mat prieš tai nepasisekė derybos su Liberalų sąjūdžiu.
„Kas vyksta su šiemetiniais rinkimais, mane stebina. Vilniuje aš matau iškeltą Rasos Budbergytės kandidatūrą. Jeigu pasižiūrėtume į jos potencialą pagal ankstesnių rinkimų rezultatus, tai 2020 m. ji dalyvavo Seimo rinkimuose vienmandatėje Šeškinės-Šnipiškių apygardoje Vilniuje ir liko penkta. Kitaip tariant, tai rodo, kad tuo metu, kai ji turėjo siauresnį rinkėjų ratą (nes dabar jos apygarda bus visas Vilnius), jos potencialo nepamatėme. Dabar ji metama į merų rinkimus, bet vėlgi, reikia pripažinti, kad informacijos pateikimas labai silpnas – peržiūrėjau ir socialinius tinklus, ir tinklapius, nes ieškojau programos“, – pasakojo R. Urbonaitė.
„Man toks įspūdis, kad bent jau Vilniuje socialdemokratai per daug neinvestuoja į šiuos rinkimus. Pagal tai, ką aš stebiu, sakyčiau, kad tikrai nededama daug pastangų. Tiesa, mačiau, kad rengiami tam tikri susitikimai su rinkėjais gyvai, yra to judesio, bet mes puikiai suprantame, kas yra rimtoji rinkimų kampanija ir koks turi būti užkurtas mechanizmas, kiek į tai turi būti investuota“, – mintį pratęsė politologė.
Pasak Mykolo Romerio universiteto politologės, Kauną šiuose rinkimuose iš esmės ignoruoja beveik visos politinės partijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri metė ten buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Socialdemokratai yra tarp miestą ignoruojančių partijų ir kelia vietos politiką Darių Razmislevičių, kuris neturi jokių galimybių bent pasigrumti su esamu meru.
Šiauliuose į merus nuo socdemų kandidatuoja vietos politikė Roma Janušonienė, iki šiol dirbusi keletoje Šiaulių regiono komunalinių įmonių. O Panevėžyje vėl jėgas bandys R. Vyžintas, kuriam ne itin pavyko praėjusiuose rinkimuose.
„Aš nežinau, kokią jie turi strategiją. Jeigu jie didmiesčius daugiau ar mažiau laidoja, tai jie pasirinko blogą strategiją. Nes mes žinome, jog Lietuvoje vyksta vidinė migracija į didmiesčius. Rinkėjai kraustosi iš regionų, mes matome, kaip didėja ir auga tas pats Vilnius ir kiek šis miestas koncentruoja rinkėjų“, – pastebi R. Urbonaitė, pabrėždama, kad tai bus itin svarbu Seimo rinkimuose.
„Labai pavojinga praradinėti pozicijas didmiesčiuose, nes paskui prieiti prie rinkėjo per Seimo rinkimus tampa kiek sudėtingiau, nors nėra taip, kad savivaldos rinkimai tiesiogiai koreliuoja su Seimo rinkimais“, – sakė politologė.
Įvaizdžio (ne)seksualumas
Socialdemokratas G. Paluckas iš vidinės partijos pusės akcentuoja, kad Socialdemokratų partijai didmiesčiuose koją kiša keletas kliuvinių. Pirma, žmonėms tampa sunku suvokti, apie ką yra ši partija, mat skirtingus idėjinius elementus sėkmingai perėmė kitos politinės jėgos arba komitetai. Dabar jau nieko nebestebina, kai kas antras kandidatas ar partija siūlo nemokamą viešąjį transportą mieste ar panašius dalykus.
Antra, didžiųjų miestų skyriuose nesusiformavo arba išsiblaškė savivaldos lygmens politikų sluoksnis. G. Paluckas teigia pastebintis, kad dauguma žmonių, ypač sostinėje, iškart šoka į nacionalinį politinį lygmenį.
„Daug partijos žmonių didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, labai greitai peršoko savivaldos lygmenį ir šoko į nacionalinį, į Seimą. Didžiuosiuose miestuose nėra savivaldos politikų kartos, savivaldybininkų sluoksnis nesusiformavęs. Tai jau, galima sakyti, yra partijos darbo brokas“, – pripažįsta buvęs šios partijos pirmininkas.
G. Paluckas akcentuoja ir bendras aplinkybes: nors partija regima kaip solidi politinė jėga, bet rinkėjų akyse ne itin atliepia modernaus gyvenimo iššūkius didmiesčiuose.
„Tai įvaizdžio (ne)seksualumas. Socdemai traktuojami kaip solidi, stipri partija, bet neinovatyvi, neatliepianti modernaus gyvenimo iššūkių didmiesčiuose. Nors galbūt tai nėra tiesa, bet su rinkėju nepasiginčysi – kaip jam atrodo, taip jis renkasi bei mėgina, kaip pavyzdys, balsuoti už konservatorius, kurie pagal savo paskirtį yra tradicionalistai, bet sukuria pozityvesnį, šviesesnį, laisvesnį įvaizdį“, – svarstė G. Paluckas.
