Antrus metus Vyriausybė neskiria pinigų upiniams kraujasiurbiams mašalams naikinti, pinigų nerasta ir moksliniams tyrimams. Druskininkų savivaldybė sako nepajėgianti pati vykdyti tokio projekto. Aplinkos ministerija siūlo neskambinti pavojaus varpais ir nesikišti į gamtos procesą be reikalo. Esą mašalų ir pernai nenaikinus, jų nepadaugėjo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Paskutinį kartą upinius kraujasiurbius mašalus, puolančius gyventojus ir galvijus, prie Lietuvos– Baltarusijos sienos naikino prieš dvejus metus.
Tuomet į Nemuną supilta trys tonos biopreparato „Vectobac“. Dvylika metų pinigų jam Vyriausybė skirdavo iš rezervo, tuo rūpindavosi Alytaus apskritis, o panaikinus apskritis, lėšų ieško Druskininkų savivaldybė.„Dėl šių metų kreipėmės jau pernai, ir dar šiemet – į Vyriausybę, Finansų ministeriją, Aplinkos ministeriją. Gavome atsakymą iš Finansų ministerijos, kad iš rezervo pinigų nebus skirta, liepia dar kartą kreiptis į Aplinkos ministeriją“, – teigė Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius Linas Urmanavičius.
Druskininkai pinigų tam sako neturį. Finansų ministerija informavo savivaldybę, kad Aplinkos ministerija įpareigota į šių metų strateginį veiklos planą įtraukti lėšas biologiniam preparatui pirkti. Pernai Aplinkos ministerija, neradusi lėšų mašalams naikinti, teisinosi, esą tai priverstinis eksperimentas.
Pinigų nerasta ir moksliniams tyrimams. Mokslininkai pripažįsta, kad per 12 metų mašalų kiekiai Nemune sumažėjo dešimtimis kartų, tačiau siūlo nerizikuoti.
„Šie metai parodys, kaip greitai mašalų gausumas atsistatys. Jei nustosime naudoti preparatą, manau, 2–3metai ir turėsime tai, ką turėjome prieš dešimtmetį. Lervų pernai išties buvo mažai, nes 12 metų buvo naudotas biopreparatas ir lervų gausumas buvo sumažintas“, – sakė Gamtos tyrimo centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė.
„Aš ne už tai, kad visai nieko nenaudoti, bet naudoti tada, kai to tikrai reikia ir tai daryti atsakingai, nes bet kokai invazija į natūralius gamtos procesus iššaukia atsaką“, – tvirtino Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Daugiausia nuo mašalų kenčia Druskininkų gyventojai ir turistai, todėl mašalų antplūdžio baiminamasi. Aplinkos ministerija tikina, kad tai – tik regiono problema.
Mokslininkai prognozuoja, kad geriausias metas mašalams naikinti šiemet bus antra gegužės pusė. Jeigu pinigų ir būtų rasta, iš Jungtinių Valstijų biologinio preparato „Vectobac“ niekas taip greitai nepristatytų.
R. Lankininkaitė
