Pastaruoju metu turbūt šalyje nėra bendrovės, apie kurią kalbėtų ar rašytų daugiau nei apie nacionalinę elektros energijos organizaciją LEO LT. Duodamas išskirtinį interviu dienraščiui „Respublika“ LEO LT prezidentas, bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas Julius Niedvaras pateikė nemažai atsakymų į lietuviams rūpimus klausimus.
Anot ekonomikos specialistų, nieko neturėtų stebinti domėjimasis LEO LT - juk bendrovė pradeda plėtoti energetinius projektus, kurių bendra vertė - dešimtys milijardų litų. Tai kliūva ir kai kurioms nuo skanaus pyrago toliau atsidūrusioms mūsų šalies verslo grupėms, tai nėra paranku ir daliai užsienio valstybių, norinčių, kad Lietuva energetiškai būtų priklausoma valstybė. Vis dėlto visuomenę pasiekianti informacija apie LEO LT veikiau yra neigiama. Pirmiausia dėl to, kad joje dalyvauja privatus kapitalas.
Valdymo brūzgynuose
- Daugeliui Lietuvos gyventojų atrodo, kad nacionalinė elektros organizacija yra dviejų savininkų - Lietuvos valstybės ir privačios bendrovės „NDX energija“ - valdomas ūkio subjektas, kuriam lemiamą įtaką daro privatininkai. Patvirtinsite tai ar paneigsite?
- Oi, ne. Iš tikrųjų LEO LT „stuburą“ sudaro 61,7 proc. valdanti valstybė ir 38,3 proc. akcijų valdanti „NDX energija“. Turėdama beveik du trečdalius akcijų valstybė turi sprendžiamąjį balsą. LEO LT valdo elektros perdavimo ir skirstymo bendroves „Lietuvos energiją“, Rytų skirstomuosius tinklus (RST) ir tą VST dalį, kurią iki įmonės sukūrimo valdė valstybė.
Valdant šias įmones, be LEO LT, dalyvauja ir kiti akcininkai, pvz., RST - daugiau nei 20 procentų jos akcijų priklauso Vokietijos bendrovei „E.ON Rurhgas International“, dalyvauja ir smulkūs akcininkai. LEO LT šimtu procentų valdo naujosios atominės elektrinės parengiamųjų darbų bendrovę „Visagino atominė elektrinė“ (VAE) ir tarpsisteminių jungčių bendrovę „InterLinks“.
- Ir vis dėlto teigiama, kad visus LEO LT stebėtojų tarybos narius, taip pat nacionalinės elektros organizacijos valdybos narius parenka privatus investuotojas „NDX energija“. Kaip yra iš tikrųjų?
- Mes griežtai laikomės įstatymuose numatytų procedūrų. Ir praėjusią gegužę sprendimas, pavyzdžiui, dėl stebėtojų tarybos sudėties buvo priimtas dalyvaujant ne tik Ūkio ministerijai bei „NDX energijai“, bet ir tuomečiam ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui.
Dar daugiau - kandidatų į tarybos narius pavardės buvo pateiktos bei tvirtinamos Nacionalinio investuotojo priežiūros komitete, kurį sukūrė Vyriausybė ir kurio nariai yra visi ministrai.
- Tačiau ar galėtumėte atskleisti, kiek procentine išraiška narių parinko valstybę atstovaujančios institucijos ir kiek privatūs investuotojai? Ar procentiškai atitinka akcininkų sudėtį narių skaičius taryboje ir valdyboje?
- Vėlgi grįžkime prie Lietuvos įstatymų. Niekur nėra parašyta, kad jei, sakykime, dvidešimt procentų akcininkų, tarkim, yra žaliųjų, o likę aštuoniasdešimt - mėlynųjų komandos nariai, vadinasi, lygiai toks pat procentinis kiekis vilkinčiųjų žaliais ir mėlynais marškinėliais turėtų atsispindėti ir stebėtojų taryboje bei valdyboje.
Pagal Lietuvos įstatymus tie dalykai sprendžiami susitarimo, arba konsensuso, principu, todėl vėliau ir nėra reikalo klausti, kam tu atstovauji - žaliesiems ar mėlyniesiems. Paprasčiausiai vyksta kolegiškas darbas. O akcininkų komandų procentas prisimenamas tuomet, kai dalijamas pelnas, priimant svarbius sprendimus, bet tik ne parenkant darbuotojus. Stebėtojų tarybos ir valdybos nariai yra vieni iš jų.
Atėjo ne visi kviestieji
- Kokiems atrankos kriterijams buvo skiriama pirmenybė parenkant LEO LT valdybos narius?
- Pirmiausia mums reikalingi profesionalai, kurie tą patį darbą už kitus kolegas atlieka greičiau ir kokybiškiau. Šiandien jų sugebėjimai ypač praverčia, nes tuos namų darbus dėl VAE, kuriuos galbūt reikėjo anksčiau atlikti, darome didindami tempą.
Lietuva yra suplanavusi pastatyti dvi naujas Europos Sąjungos remiamas elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat naujos kartos atominę elektrinę. Kol kas neturime tokių specialistų, kurie galėtų pasakyti - štai mano diplomas, esu neginčijamas modernios branduolinės energetikos specialistas, galiu viską atlikti be pašalinių paramos.
Todėl reikalinga komanda, kurios nariai vienas kitą palaikytų, paskatintų, padėtų. Taip pat turėtų patirties vadovauti dideliems kolektyvams, mokėtų dirbti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis. Ne man pasakoti, ką šiandien reiškia net ir valstybei tarptautiniu lygiu pasiskolinti, o bendrovėms tą padaryti - dar sunkiau.
Ir čia pagrindinį vaidmenį atlieka žmonių kompetencija.
Parenkant žmones buvo daug svarstoma. Lyg ir galėjome rinktis iš visos Lietuvos geriausių specialistų, tačiau, atvirai pasakysiu, ne visi sutiko. Dažniausiai jų netenkindavo siūlomas atlygis.
Dažniausiai dėl tos pačios priežasties beviltiškos buvo derybos ir su specialistais. Kita vertus, bent šiandien nemanau, kad Lietuvoje už LEO LT dirbančius tiek tarybos, tiek valdybos narius būtų įmanoma surasti kompetentingesnių žmonių. Bet, pabrėžiu, tai yra mano asmeninė nuomonė. Kalbu kaip verslininkas, turintis šioje srityje nemažą patirtį.
Atsakymų nežino patys
- Tad ką norėtumėte pasakyti visuomenei?
- Pirmiausia, kad ne viskas šiandien nuo LEO LT priklauso. Tarkim, elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją statyba jau yra ne vien mūsų, energetikų, bet greičiau politikų reikalas. Norėtume atsakyti į visus klausimus, kurie rūpi visuomenei dėl VAE.
Pavyzdžiui, kad ir kokia bus jėgainės galia. Prisipažinsiu - kol kas ir mes patys toli gražu ne visus atsakymus turime. Tačiau ir ateityje stengsimės būti kiek įmanoma atviri, skaidrūs. Vertinu tai, kad įmonę valdo jauna, entuziazmo pilna komanda.
Pasitelkiami tarptautinę patirtį turintys ekspertai, kurie atsakys į daugelį mus dominančių klausimų. Mes jų tai daryti nespaudžiame. VAE projektas gyvuos šimtą metų. O aš nenoriu būti tas žmogus, kurį po 50 metų apkaltins, kad „norėdamas kuo skubiau informuoti visuomenę privertė ekspertus padaryti skubotas išvadas ir dėl to projektas sugriuvo“.
Arba, sakykime, buvo nevykęs. Daug ramiau, kai tu žinai, kad esi padaręs viską taip, kaip priklauso.
Todėl palaukime - visa Lietuva. Kai tik bus detalesnės išvados, mes iš karto apie jas pranešime.
- Daliai visuomenės vis neduoda ramybės LEO LT valdybos narių algos. Tikinama, kad jos, palyginti su Lietuvos vidurkiu, yra aiškiai per didelės. Ir netgi tai, kad prieš kelias dienas jūs jas nutarėte susimažinti 15 proc., aistrų neapramino. Galbūt galėtumėte pasakyti, ar, jūsų nuomone, LEO LT specialistams nėra permokama?
- Kadangi esame visiškai nauja organizacija, ir taryba, ir valdyba apie algų fondą daug diskutavome. Rinkoje buvo atlikti rimti tyrimai, nemažai konsultavomės su analogiškose kompanijose dirbančiais užsienio specialistais. Turėjome patikimos informacijos, kiek aukštos kvalifikacijos vadybininkai uždirba Lietuvoje. Todėl surinkę visus duomenis, kaip mums atrodo, sukūrėme optimalų algų fondo variantą, kurio tikslas tikrai nebuvo permokėti specialistams.
Pripažįstu, gal dabar, vis labiau įsisiaučiant sunkmečiui, algų dydis nebeatitinka realijų, tačiau į tai stengiamės irgi laiku reaguoti.
Ar tarybos nariai ir akcininkai reguliuoja išlaidas? Mes nuo pirmos dienos atkreipėme dėmesį, kad išlaidos yra reguliuojamos neracionaliai, ir tvirtinant mūsų biudžetą 2008-ųjų rugpjūtį valdybai buvo aiškiai pasakyta, kad skatinama bus tik tuomet, jei įmonės biudžetas bus išlaikytas 2007 m. lygio.
Pabrėžiu, kad iš tų pinigų, kuriuos dabar turime, ne vien užtikriname kokybišką elektros energijos tiekimą vartotojams (taip buvo iki įkuriant LEO LT), bet ir vykdome parengtinius VAE darbus, pradedame elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybą.
