Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė N. Pažūsienė „Leo LT“ byloje deleguota atstovauti Seimui, kuris suabejojo šios bendrovės įsteigimo teisėtumu. Jos sutuoktinis Giedrius Pažūsis dirba „Leo LT“ dukterinėje įmonėje, tačiau N. Pažūsienė viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto neįžvelgia. Tuo metu parlamentaras R. Šukys abejoja, ar gali atstovauti Seimui asmuo, dirbantis „Leo LT“ steigimą iniciavusioje įstaigoje.
Giedrius Pažūsis nuo rugsėjo 8 dienos dirba Visagino atominės elektrinės Teisės skyriaus vadovu, gruodžio 4 dieną pasirašytas vienintelio akcininko sprendimas paskirti jį įmonės valdybos nariu.
2008 metų rugpjūčio 28 dieną įsteigta antrinė „Leo LT“ įmonė Visagino atominė elektrinė atlieka parengiamuosius naujosios Lietuvos atominės jėgainės projekto darbus.
Tuo metu G. Pažūsio žmona deleguota atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme, kuris parlamentarų prašymu aiškinsis, ar „Leo LT“ steigimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Aš tiesioginės sąsajos kaip ir neįžvelgčiau. Mano turimomis žiniomis, mano žmona informuos Seimą apie šiuos ryšius, nes juk Seimas ją paskyrė atstovauti jam šioje byloje. Taigi informavus atstovaujamąjį, Seimo reikalas spręsti, ar pakeisti atstovą šioje byloje, ar jis nematys problemų“, – mano Giedrius Pažūsis.
„Aš esu deklaravusi šiuos santykius ir kad vadovaujantis įstatymu vengsiu viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto“, – teigia Neringa Pažūsienė.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkės Jolantos Petkevičienės teigimu, sunku ką nors pasakyti nežinant visų aplinkybių.
„Pirmas įspūdis toks, kad šiuo atveju šiai tarnautojai nederėtų atstovauti viešo intereso nagrinėjant šitą skundą. Nors dar žingsniai, verčiantys abejoti interesų konfliktu, nepadaryti, bet visgi juk tai dvi svarstyklių pusės: ant vienos „Leo Lt“ su savo interesais, o ant kitos – viešas visuomenės interesas“, – mano J. Petkevičienė.
Seimo narys Raimundas Šukys tikina, jog šie faktai gali iškreipti teisminio proceso eigą.
„Kaip tinkamai atstovauti Seimui gali asmuo, kurio, jei tai tiesa, sutuoktinis dirba dukterinėje „Leo LT“ įmonėje. Tokiu būdu ir pats procesas gali būti iškreiptas, netgi vertinčiau tai kaip tam tikrą manipuliavimą Konstituciniu Teismu“, – įsitikinęs jis.
R. Šukiui abejonių kelia ir kitka – ar gali tinkamai atstovauti Seimui asmuo, dirbantis Ūkio ministerijoje, įstaigoje, kuri iniciavo „Leo LT“ kūrimą.
„Jeigu ji atstovaus Seimui, tuomet tai yra nonsensas. Kaip gali žmogus, dirbantis institucijoje, kuri iniciavo įstatymo projektą ir teikė jį Seimui, atstovauti tam pačiam Seimui, kuris tuo įstatymu suabejojo ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Juo labiau, kad asmeniškai buvau išsakęs nuostatą ponui Č. Juršėnui , kad jeigu būtų toks reikalas, galėčiau atstovauti Seimui, nes aš visuomet laikiausi kritinio požiūrio šiuo klausimu. Manau, Seimas nebus tinkamai atstovaujamas Konstituciniame Teisme. To, matyt, ir buvo siekiama, priimant sprendimą įgalioti Ūkio ministerijos atstovą. Čia atsiranda ir interesų konfliktas“, – dėsto R. Šukys.
„Seimo reikalas nuspręsti, ką paskirti Seimo atstovais teisme. Jei jie matė poreikį, kad būtų atstovas iš mūsų ministerijos, tuomet nematau interesų konflikto“, – komentuoja N. Pažūsienė.
Interesų konflikto neįžvelgia ir buvęs Seimo pirmininkas, parlamentaras Česlovas Juršėnas.
„Matyt, tuo momentu nepasitaikė kito žmogaus ir toks buvo parinktas. Interesų konflikto neįžvelgiu, nes viskas priklauso nuo žmogaus padorumo. Galima dirbti kur nori ir laikytis principingų pozicijų“, – teigia Č. Juršėnas.
Anot J. Petkevičienės, pagal įstatymo nuostatas šiuo atveju formaliai interesų konfliktą įžvelgti sudėtinga.
„Valstybės tarnautojas, vykdydamas savo pareigą, turi tarnauti ir ginti viešąjį interesą. Šiuo atveju pagrindo, kad bus siekiama asmeninių interesų, nematau.
Tačiau galbūt Seimas galėtų pasvarstyti ir skirti ne vieną tokį atstovą, o taip pat ir valstybės tarnautoją ar politiką, kuris turėjo priešingą nuomonę, buvo prieš bendrovės steigimą arba kuriem kėlė įtarimus tos bendrovės steigimas. Taip būtų užtikrintas objektyvumas, kurio reikėtų siekti“, – įsitikinusi ji.
Eglė Lipeikaitė
