.jpg)
Turgavietės veikia nuo antradienio iki penktadienio, pirmadienis joms – ne darbo diena.
Kaip pasakoja Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius, tokia veikla yra nuostolinga, nes darbo dienomis turgavietėms dirbant iki 16 val. neišeina suprekiauti net dalies tiek, kiek pavykdavo suprekiauti savaitgaliais.
„Savaitgaliai tiek parduotuvėms, tiek turgavietėms yra tos dienos, kai žmogus gali užsidirbti. Tačiau didžioji dauguma turgaviečių darbo dienomis gi net nedirba, ypatingai regionuose. Sprendimas neleisti dirbti savaitgaliais nėra pagrįstas argumentais, logiškumu, o žmonės tiesiog taip praranda pajamas ir yra dar labiau skurdinami“, – teigia jis.
Savaitgaliais nedirba ir iš lauko turintys įėjimus
Didžiausias turgus Vakarų Lietuvoje – Rietavo turgus – dirba tik sekmadieniais. Kadangi savaitgaliais turgaviečių vietos veikti negali, visi prekeiviao prekes iš kioskų išsineša į lauką ir prekiauja aikštėse nuo stalų arba prekybinėse palapinėse.
Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, tokia veikla visiškai neturi logikos, nes visi turgaviečių prekeiviai turi kioskus su atskirais įėjimais.
„Mums nesuprantamas reiškinys, kodėl negali dirbti ši turgavietė. Ji yra visa lauko teritorijoje. Kioskų eilės taip pat ne po bendru stogu ir jie visi atskirai vienas prie kito pastatyti – kiekvienas turi įėjimą iš lauko. O Rietavo turgavietė veikia tik sekmadieniais. Tai čia kažkokia nesąmonė“, – sako ji.
Su klausimais, kodėl negali veikti būtent Rietavo turgus, nors ir būtų galima užtikrintos visos saugumo garantijos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kreipėsi turgaus direktorius Žydrūnas Jonušas: „Kreipėmės praeitą savaitę, bet atsakymo dar negavome“.
Naujienų portalui tv3.lt turgaviečių atstovai pasakoja, kad sunkiausia verstis regionuose dirbantiems prekybininkams. Pasak jų, mažuosiuose miestuose ir taip yra labai nedaug žmonių, todėl norint uždirbti tiek, kad liktų ir pelno yra beveik neįmanoma.
„Mes visi juk puikiai žinome, kad uždarbiai tikrai yra labai maži, visą prekybą „nukreipė į save“ prekybos centrai – žmonės buvo per prievartą įpratinti, kad eitų į juos, nes ilgą laiką turgavietės buvo uždarytos“, – sako Zita Sorokienė
Jai antrina ir V. Butkevičius: „Mes esame paskaičiavę, kad jeigu pasistato didysis prekybos tinklas parduotuvę, tai vienu kilometro spinduliu visas smulkusis verslas nunyksta, nes niekas nėra pajėgus konkuruoti kainomis“.
Niekas nepaaiškina, kodėl negali dirbti
Su klausimais, kodėl turgavietės negali dirbti pagrindinėmis savo veiklos dienomis nesulaukė į EIMIN ir į Ekstremalių situacijų darbo grupės ekspertus kreipėsi ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija. Anot Z. Sorokienės, realių argumentų taip ir nesulaukė.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija lyg ir sutiktų, lyg ir galėtų, bet neleidžia Ekstremalių situacijų darbo grupės ekspertai, kurioje net nėra smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovų.
Ir mes jų prašėme pateikti argumentus, kodėl negalime dirbti, bet jokių taip ir nesulaukėme. Valdžia argumentų kuo mažiausiai dalina. Bet juk jei jau yra koks draudimas, mums turi paaiškinti priežastis. Ar buvome židinys? Kaip tik žmonės dirbantys turgavietėse mažiausiai sirgo“, – sako ji.
Kaip naujienų portalui komentuoja EIMIN atstovai, ministerija yra pateikusi siūlymą nebetaikyti darbo laiko ribojimų prekybai savaitgaliais, tačiau dėl epidemiologinės situacijos toks pakeitimas kol kas nebuvo svarstomas: „Tikimės, kad kai tik aplinkybės leis, bus galima grįžti prie šio klausimo sprendimo“.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra leidžiama veikti visiems kioskams ir paviljonams, įskaitant paviljonų kompleksus su dengtu stogu, esančius turgavietėse, išskyrus šeštadieniais ir sekmadieniais. Šis laiko draudimas netaikomas parduotuvėms ir paviljonams (išskyrus paviljonų kompleksus su dengtu stogu, esančius turgavietėse), turintiems tiesioginį įėjimą iš lauko lankytojams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik to paviljono lankytojai, taip pat draudimas netaikomas ne maisto prekių prekybai lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, kioskams“, – toliau komentuoja jie.
Gaunamos paramos neužtenka
Šiai dienai į veiklas nesugrįžta apie 25 proc. turgaviečių prekeivių. Vieni iš jų bankrutavo ar yra prasiskolinę kiti – pakeitė veiklos kryptį ar nemato prasmės dirbti tokiomis sąlygomis.
„Šiai dienai. Jų bus ir daugiau, nes papildomos paramos nėra. Šiandien ta turgaviečių kompensacija yra vienkartinė, ja pasinaudoja tie, kurie rinkliavos mokestį moka. Niekas nekalba apie dalinį nuomos mokesčio kompensavimą. Įmonėms yra subsidijos pastoviems kaštams padengti, o turgaviečių veiklai ne“, – sako Z. Sorokienė.
Verslo liudijimus ir savarankiškai dirbantys asmenys turgaviečių prekeiviai ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu gali gauti 260 eurų dydžio išmoką kas mėnesį.
„Jei uždirbdavo 1000-1500 eurų, tai dabar žmogus yra priverstas gyventi už 260 eurų – už juos mokėdavo ir mokesčius, ir nuomą. Tai kiek laiko galima už tiek pragyventi? Žmonės paprasčiausiai sudegino savo santaupas ir įkrito į skolas“, – sako V. Butkevičius
Kaip skelbia EIMIN, 300 eurų vienkartines Turgavietės mokesčio kompensacijas gali gauti nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos nukentėjęs turgavietės prekiautojas, kuris prekiauja ne maisto produktais ir kurio ekonominė veikla yra įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.
V. Butkevičius sako, kad šios kompensacijos neužtenka padengti net dalies patirtų nuostolių: „Tai beprotiškai maža suma, kuri kompensuoja tikrai labai nedaugeliui patirtus nuostolius ir ką čia toliau bekalbėti. Žmonės gi tūkstančiais didmiesčiuose per mėnesį už nuomą moka, tai ką ta vienkartinė kompensacija gali padėti“.
Vyriausybei patvirtinus „Turgavietės mokesčio kompensacijos“ paramos gavėjų aprašą, suvenyrų gamintojai, siuvėjai, pynėjai, juvelyrai, gėlininkai, puokščių rišėjai ir kiti amatininkai pradėjo teikti paraiškas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet visos jos buvo atmestos.
Tačiau priėmus pakeitimus nuo gegužės 12 d. ne maisto produktais prekiaujantys turgavietės prekiautojai gali teikti paraiškas pakartotinai turgavietės mokesčio kompensacijai gauti.
„Pakeitimu buvo priimtas sprendimas, kad turgavietės mokesčio kompensaciją gali gauti ir tie turgavietės prekiautojai, kurie vykdo veiklą neįsigiję prekybos liudijimo - jiems tokią teisę užtikrina turimas verslo liudijimas. Tad kompensaciją galės gauti ir amatininkai: siuvėjai, pynėjai, juvelyrai ir kiti“, – komentuoja EIMIN atstovai.
Norėdami gauti kompensaciją, turguje ne maisto produktais prekiaujantys gyventojai iki 2021 m. birželio 1 d. turi pateikti paraiškas per Mano VMI.
