Principų susidūrimo įelektrinta politinė padėtis tarp Lietuvos ir Lenkijos lyderių netrukdo lenkų verslininkams dirbti mūsų krašte, bet ir nepadeda.
Didžiausios Lenkijos pieno produktų gamintojos „Mlekpol“, į Lietuvą, pavyzdžiui, vežančios pieną „Margė“, prekybos vadovė Malgorzata Cebilinska užsiminė, kad geresni šalių santykiai išeitų į naudą ir verslui.
„Štai darbas su Rusija dažnai net baugina, nes ji daro didelę politinę įtaką, – pašnekovė priminė 2009 metų didžiosios kaimynės daug nuostolių atnešusį draudimą įvežti pieno produktų iš Rytų Europos bendrovių. – Tačiau Europos rinkoje jaučiamės saugesni, nes politikų veiksmai čia lemia ne per daug. Šalies ekonominė padėtis yra svarbesnė už politikų elgesį ar pažiūras. Patys Lietuvoje turėjome ne politinių keblumų, o rūpesčių tiesiogiai prieiti prie Lietuvos prekybos tinklų – jie specifiniai.“
Jos pastabas, kad verslininkai kreipia dėmesį į skaičius, o ne į politinius principus, papildė ir kiti Lietuvoje dirbantys lenkų verslininkai arba lenkiško kapitalo bendrovių vadovai.
Panašūs, todėl sutariame
Lenkiškų kosmetikos gaminių „Global Cosmed“ pardavimo vadovasMiroslawas Tuszynskis, daugiausia produkciją tiekiantis į „Norfos“ prekybos tinklą, Lietuvoje apsilanko kas trečią mėnesį. „Lietuvoje jaučiuosi puikiai – man patinka jūsų šalis ir draugiški žmonės. Mes panašūs istoriškai ir išoriškai, panašūs kraštovaizdis ir virtuvė“, – kalbėjo M. Tuszynskis.
Jo teigimu, Lietuvoje jis dirba su gerais verslo partneriais. „Matau, kas rašoma laikraščiuose ir rodoma televizijoje, bet ką aš galiu pasakyti – mūsų verslas auga ir galvojame tik apie plėtrą, – sakė „Global Cosmed“ atstovas Lietuvoje. – Pats Lietuvoje turiu draugų, kuriuos gerbiu ir kurie gerbia mane. Tikiu, kad ir politiniai reikalai greitai susitvarkys.“
Plastikinius ir medinius žaislus Lietuvoje parduodančio lenkų fabriko „Zabawkarstwo Wojciech Bączek“ užsienio prekybos vadovė Aleksandra Siminska pabrėžė, kad su partneriais Lietuvoje apie politiką niekada nekalba – tik apie kainas. „Kai kainos žemos, gauname užsakymą, kai jos aukštos – negauname. Dabar parduodame mažiau dėl pabrangusio polipropileno, mums svarbios žaliavos, bet ne dėl politikos“, – aiškino ji.
Bendras reikalas
Antai Lenkijos draudimo milžinei priklausančios įmonės „PZU Lietuva“ valdyboje iš 5 narių keturi yra lenkai, o vienas – lietuvis, įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas. „Būti lenku PZU yra pranašumas bendraujant su akcininkais, bet tai nėra atrankos kriterijus. Dirbame kaip viena komanda nežiūrėdami į tautybę ir šnekame viena kalba“, – sakė bendrovės atstovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Bendrovė remia „Žalgirio“ krepšinio komandą: simboliška, juk Žalgiris prieš šešis šimtmečius taip pat buvo bendras lenkų ir lietuvių reikalas. „Pats įmonės valdybos pirmininkas Bogdanas Benczakas atvažiavęs į Lietuvą nuvyksta į krepšinio rungtynes palaikyti remiamą komandą, – pasakojo J. Minderienė. – Jis net yra pajuokavęs, kad jeigu Lietuvoje nori užsiimti verslu, turi mėgti krepšinį.“
Praėjusį penktadienį su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi Vilniuje susitiko ir aukščiausias PZU grupės vadovas Andrzejus Klesykas. Jo žodžiais, Lietuvoje lenkų draudikams sekasi. „Šiemet sukanka 10 metų, kai PZU kaupia patirtį Lietuvoje. Čia plėtojamą verslą vertiname kaip sėkmingą: per dešimtmetį sukūrėme daugiau kaip tūkstantį darbo vietų ir į Lietuvos biudžetą sumokėjome per 70 mln. litų mokesčių. „PZU Lietuvą“ ketiname pasitelkti kaip būstinę Baltijos regione“, – po susitikimo su Vyriausybės vadovu sakė A. Klesykas.
Politika – ne tema
„Nežinau, kiek pas mus dirba lenkų, – su kapitalu tai nesusiję, – savaitraščiui sakė 145 žmonių kolektyvui vadovaujantis lenkiško kapitalo įmonės „Sintagma“ generalinis direktorius Albertas Šermokas. – Pagal tautybę ar lytį darbuotojų neskirstome ir net apie tai negalvojame.“
Anot jo, „Sintagmos“ akcininkė „Asseco Poland“ yra perėmusi vakarietišką vadybos kultūrą. Bendrovės valdyboje dirba du Lietuvos gyventojai ir trys – Lenkijos. Bet kai vadovybė susirenka, šie penki kolegos apie politiką nekalba.
„Apie gyvenimą Lenkijoje ir Lietuvoje pašnekame, bet šis bent Lietuvoje aktualus politinis ar kalbos aspektas mūsų diskusijose neiškyla – į šalis žiūrime per makroekonomiką ir rinkas, – sakė A. Šermokas. – Tad jeigu sakoma, kad politikų santykiai blogėja, mūsų neblogėja.“
Tai blogai ar gerai?
Kalbėdami apie dvišalius santykius net politikai rečiau kalba apie principus ir diplomatinius niuansus, o pabrėžia tarpusavio prekybą.
Primename, kad praėjusį mėnesį Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė nutarė nevykti į Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio surengtą susitikimą su Baltijos šalių vadovais Varšuvoje. Politologai prezidentės sprendimą įvertino kaip nepadedantį plėtoti abiejų šalių santykių.
Savo ruožtu D. Grybauskaitės patarėjas Laurynas Jonavičius Lietuvos radijo laidoje aiškino, kad „labiausiai santykius turbūt blogina tai, kad garsiai šaukiama apie jų blogėjimą kiekviena tinkama ir netinkama proga“. Pasak jo, nevykti į Lenkiją nutarta nenorint perkelti daugiašalių klausimų į dvišalių santykių diskursą.
Blogą akį Lietuvos atžvilgiu turi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, nepraleidžiantis progos įgelti Lietuvos politikos tautinių mažumų švietimo klausimu. Tačiau Lietuvos premjerui A. Kubiliui atrodo, kad „valstybių santykiai nėra apibrėžiami vieno ar kito ministro kartais nelabai išmintingais žodžiais“.
„Iš savo patirties nesutikau tokio atvejo, kad lenkų įmonėms politinė įtampa darytų įtaką sprendžiant verslo reikalus“, – yra sakęs ir Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus pirmasis patarėjas Ryszardas Kowalskis.
Faktai: Lenkija ir Lietuva
Pernai per 11 mėnesių Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekyba sudarė 11 mlrd. litų ir buvo rekordinė per visą apyvartos skaičiavimo istoriją
Lenkija užima antrą vietą po Švedijos pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje
Lietuvoje veikia 195 lenkiško kapitalo bendrovės, didžiausia jų – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdanti „PKN Orlen“.
