Trečiadienį A. Holland nurodė, kad planuoja pateikti skundą dėl šmeižto teisingumo ministrui Zbigniewui Ziobro, jei šis per septynias dienas nepateiks atsiprašymo.
Lenkų režisierės juosta „Žalia siena“ atkreipia dėmesį į pabėgėlių krizę, prieš dvejus metus kilusią prie Baltarusijos sienų su Europos Sąjungos šalimis Lenkija, Lietuva ir Latvija. Filmas rodomas Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje.
Jame taip pat kritiškai vertinama, kaip Lenkijos saugumo tarnybos bandė slopinti migrantų atvykimą.
Pirmadienį socialiniame tinkle „X“ Z. Ziobro pasmerkė šį filmą teigdamas: „Trečiajame reiche vokiečiai gamino propagandinius filmus, kuriuose lenkai vaizduoti kaip banditai ir žudikai. Šiandien jie tam turi Agnieszką Holland.“
Išplatintame pareiškime A. Holland pabrėžė, kad Z. Ziobro išsakė šias pastabas nematęs filmo ir kad, jos nuomone, jo žodžiai prilygsta šmeižtui ir yra niekingi.
„Negaliu likti abejinga tokiam atviram ir brutaliam asmens, užimančio labai svarbias konstitucines Lenkijos teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigas, išpuoliui“, – pareiškime nurodė režisierė.
Anot jos, palyginimas su nacių propaganda yra įžeidžiantis, nes Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos visuomenė smarkiai nukentėjo nuo jų okupacijos.
„Mūsų šalyje, kuri Antrojo pasaulinio karo metais patyrė mirtį, žiaurumą ir milijonų žmonių kančias, palyginimas su šių įvykių kaltininkais yra nepaprastai skausmingas ir reikalauja atitinkamo atsako“, – pareiškė A. Holland.
Festivalio parengtame aprašyme sakoma, kad šiame meniniame filme vaizduojama tragedija pelkių ir miškų „žalioje sienoje“, persipynę lenkų aktyvistės, jauno lenkų pasieniečio ir sirų šeimos gyvenimai.
A. Holland kritikuoja Lenkijos vyriausybės griežtą poziciją pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu. Režisierės pažiūros atsispindi ir filme.
Jos teigimu, šio filmo tikslas – parodyti migracijos problemą iš įvairių perspektyvų, įskaitant lenkus, kurie, nepaisant įvairiausių grėsmių, padeda kitiems.
„Mūsų filmas – tai bandymas suteikti balsą tiems, kurie jo neturi. Migracijos problema didės, ir netrukus ji palies kiekvieną iš mūsų. Tuo tarpu Lenkijoje ji pateikiama vienpusiškai, tik iš valdžios propagandos perspektyvos, kuri suinteresuota tik vienu dalyku – išgąsdinti mūsų visuomenę“, – sakė A. Holland.
2021 metais autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka skrydžiais ir vizomis ėmė vilioti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Baltarusiją, ir nukreipti juos į ES šalis. Kai kuriais atvejais baltarusių pasieniečiai stumia migrantus per sieną.
Lenkija apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką A. Lukašenką siekiant sėti nesantaiką regione. Daugeliu atvejų lenkų pasieniečiai stūmė migrantus atgal arba neįleido jų prašyti prieglobsčio. 2021 metų vasarą migrantai įstrigo niekieno žemėje tarp Lenkijos ir Baltarusijos, kur negavo humanitarinės ir medicininės pagalbos.
Aktyvistai pranešė apie dešimčių migrantų mirtį šioje pasienio zonoje.
Lenkija ruošiasi spalio 15 dieną įvyksiantiems rinkimams, per kuriuos dešinioji vyriausybė siekia beprecedentės trečios kadencijos.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) daugiausia dėmesio skiria migracijai ir saugumui, žadėdama užtikrinti šalies saugumą Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos bandymų paskatinti migrantus atvykti į Lenkiją akivaizdoje.
Valdančioji partija taip pat nubalsavo už tai, kad kartu su rinkimais būtų surengtas referendumas, kuriame būtų pateikti keturi klausimai, o vienu iš jų klausiama, ar rinkėjai „pritaria tūkstančių nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimui“.
