Žemieji parlamento rūmai, kuriuos kontroliuoja D. Tusko daugiapartinis aljansas, surengs balsavimą dėl pasitikėjimo po to, kai politikos veteranas ir buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas pristatys savo programą ir vyriausybės sudėtį.
Balsavimas planuojamas apie 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
D. Tusko kabinetas gali būti prisaikdintas jau trečiadienį, todėl jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
D. Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.
Jis taip pat sakė, kad atkurs Lenkijos patikimumą Bendrijoje ir suteiks jai svarbų balsą tebesitęsiant karui kaimyninėje Ukrainoje.
Tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per „X“ nusiuntė D. Tuskui savo sveikinimus.
Nobelio premijos laureatas Lechas Walesa sakė esąs „laimingas, kad Lenkija grįžta į vystymosi kelią“.
Pavadinęs dešiniojo sparno valdymo laikotarpį „tamsos metais“, D. Tuskas pirmadienį sakė, kad „nuo rytojaus galėsime ištaisyti visas klaidas“.
Jo priešininkas Jaroslawas Kaczynskis, dešiniosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovas, atsikirto ir apkaltino D. Tuską, kad jis esą yra „Vokietijos agentas“, ir apgailestavo dėl „demokratijos pabaigos“.
Balsavimui dėl pasitikėjimo D. Tusko vyriausybe rengiamasi po to, kai PiS atstovas Mateuszas Morawieckis nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos Seime savo vyriausybei.
Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.
„Tarsi ėjimas per purvą“
Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susijungusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.
Su naująja vyriausybe siejami dideli lūkesčiai, tačiau spėjama, kad PiS išliks labai įtakinga, o būdama valdžioje į svarbius postus paskyrė savo sąjungininkus.
Kitos vyriausybės laukia kasdieniai susirėmimai su PiS, kuri „ir toliau kovos“, AFP sakė politikos analitikas Jaroslawas Kuiszas (Jaroslavas Kuišas).
„Stebuklų nebus“, – pareiškė jis.
Pasak jo, tai „bus tarsi ėjimas per purvą“, o greitai pasikeisti bus sunku, nes PiS paliko „teisminį minų lauką“.
Prieštaringai vertinamos teismų reformos ir paskyrimai, kurie, pasak ES, kenkia demokratinėms vertybėms, buvo įtampos tarp PiS ministrų ir Briuselio pagrindas.
PiS vis dar turi sąjungininkų prezidentūroje, Centriniame banke ir Aukščiausiajame Teisme, taip pat keliose svarbiose teisminėse ir finansinėse valstybinėse institucijose.
Daugelis stebėtojų taip pat mano, kad Konstitucinį Tribunolą politiškai kontroliuoja konservatyvioji stovykla.
Pirmadienį šis teismas nusprendė, kad ES teismo iki galutinio sprendimo priėmimo paskirtos baudos, vadinamosios laikinosios priemonės, yra nesuderinamos su Lenkijos konstitucija.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), kadenciją baigiančios vyriausybės sąjungininkas, dirbs iki 2025 metais vyksiančių valstybės vadovo rinkimų, tačiau iki tol jis gali taikyti blokavimo taktiką ir vetuoti teisės aktus.
