Šiandien, šeštadienį 12 val. Vilniaus rotušėje minima Suvalkų sutarties sulaužymo ir Vilniaus okupacijos 90-metis. Pranešimus skaitys akad. A. Tyla, prof. V. Landsbergis, hab. dr. K. Garšva, Seimo nariys G. Songaila, bus pristatomi geriausi Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleivių rašiniai, knyga „Žuvę už Lietuvą“, dainuos vyrų choras „Aidas“. 14 val. Rasų kapinėse vyks žuvusių karių pagerbimas Rasų kapinėse. Šv. Mišios už Vilnių ir jo gynėjus vyks sekmadienį 10 val. šv. Mikalojaus bažnyčioje.
1918 metų vasario 16 d. Lietuvos Taryba kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė savo etninėse žemėse paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų „valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Bet kaimyninės valstybės teritorinių pretenzijų Lietuvos Respublikai nenorėjo atsisakyti.
1920 m. spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė, sulaužiusi Suvalkų sutartį, okupavo ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę etninių lietuvių žemių bei Lietuvos valstybės dalį. Tarptautinės teisės požiūriu Suvalkų sutartis buvo laikoma Lietuvos ir Lenkijos valstybių taikos sutartimi. Okupacinė kariuomenė ėmėsi lietuvių, žydų, gudų pogromų, veržėsi link Kėdainių, Ukmergės.
Atsisakiusi Sovietų Rusijos karinės paramos, Lietuvos Respublika sutelkė savo jėgas ir prieš 90 metų lapkričio 19 d. prie Širvintų ir 21 d. prie Giedraičių atrėmė okupacinę kariuomenę ir žygiavo vaduoti Vilniaus, bet sustabdyta Tautų Sąjungos komisijos. Gindami Tėvynę žuvo keli tūkstančiai Lietuvos karių. Lapkričio 29 d. Kaune Lietuvos ir Lenkijos atstovai pasirašė paliaubas.
Siekiant apgauti tarptautinę visuomenę, rytų Lietuvą okupavo tariamai sukilusio generolo L. Želigovskio kariuomenė ir įkūrė „Vidurio Lietuvą“, kurią Lenkijos seimas 1922 m. pirmą kartą istorijoje neteisėtai prijungė prie Lenkijos. Lenkų „patriotai“ koneveikė lietuvius, nes jie esą Lenkijos priešai – Lietuvos šnipai. Todėl juos reikia ištremti, įkalinti arba paversti lenkais.
Dėl to buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, organizacijos, sekti net lietuviškų laikraščių, knygų skaitytojai, Lietuvos radijo klausytojai. Vilniaus arkivyskupas R. Jalbžykovskis lietuvius kunigus kėlė į lenkiškas parapijas, o lenkus - į lietuviškas parapijas. Kunigai šv. Mišias laikė tik lenkų kalba, draudė lietuviškai giedoti, melstis, griežtai laikėsi nuostatos „jei esi katalikas, tai esi lenkas“. Dar daugiau: Vilniaus vaivada L. Bocianskis, atvažiavęs net nuo Poznanės, 1936 m. pasirašė „griežtai slaptą memorialą apie administracinės valdžios priemones prieš Lenkijos lietuvių mažumą ir apie planus šiuo klausimu ateičiai“.
Taip buvo sulenkintos seniausios indoeuropiečių kalbos šnektos, vietovardžiai, pavardės. Po 20 metų okupacijos tik trečdalis Vilniaus krašto teisėtai grįžo Lietuvai. Tačiau okupacijos padariniai iki galo nelikviduoti iki šiol: Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose persekiojamos šeimos, vedančios vaikus į lietuviškas mokyklas, daugelyje vietovių visai nėra švietimo įstaigų valstybine kalba, nevykdomi teismų sprendimai ir pan. Lenkų rinkimų akcija organizuoja šmeižikiškus skundus prieš Lietuvą, nepaisant Lietuvos įstatymų ir Konstitucijos, grąžinami okupacinio laikotarpio užrašai, gyventojams išdalinta Lenko korta. Istorikas A. Šapoka dar 1936 m. rašė, kad vietos lenkų veikėjai „buvo stipriausia parama visai Lenkijos politikai, siekiančiai atstatyti savo valstybę senosios Respublikos ribose“.
Tenka apgailestauti, kad mūsų strateginis partneris ir šiandien spaudžia Lietuvos aukščiausius vadovus reikalaudami rašyti lenkiškais rašmenimis vardus ir pavardes, trukdo priimti bent jau paritetišką švietimo įstatymą, palaiko nepagrįstus Lenkų rinkimų akcijos ir V. Tomaševskio skundus. Lietuvos gyventojai psipiktinę aukščiausių pareigūnų abejingumu šioms problemoms. Prašome Lietuvos Respublikos Seimą priimti įstatymus, kurie stiprintų Lietuvos Respublikos valtybingumą ir tetitorinį vientisumą, prašome Vyriausybę užtikrinti įstatymų ir teismų sprendimų vykdymą Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose.
„Vilnijos“ draugija
Vilniaus krašto lietuvių sąjunga išeivijoje
