Nepaisant įtampų dėl tautinių mažumų padėties abiejose valstybėse, Lenkijos oficialiojoje užsienio politikos doktrinoje Lietuva ir toliau užima nežymią vietą.
Tai matyti iš kasmet Lenkijos parlamentui pateikiamos užsienio reikalų ministerijos ataskaitos. Ją ketvirtadienį parlamentui pristatė užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski).
„Santykiuose su Lietuva tikslas keleriems ateinantiems metams yra sukurti partnerystę, paremtą pragmatiškumu, abipuse pagarba ir gerbiant tarptautinius susitarimus, įskaitant ir tautinių mažumų srityje“, – sakoma URM ataskaitoje. Tai vienintelis kartas, kai ataskaitoje paminėta Lietuva.
URM ataskaitos skyrius apie lenkų diasporą ir užsienyje gyvenančius lenkus formuluojamas gana griežtai.
„Pagarba lenkų tautinėms mažumoms ar lenkų etninėms grupėms ir kaip su jomis elgiamasi turi didelės įtakos mūsų santykiams su tokiomis šalimis. Kad užtikrintų tokių teisių laikymąsi, Lenkija panaudos visas teisines ir diplomatines priemones“, – sakoma dokumente.
Savo entuziastingoje kalboje parlamentui, pažymėtoje sėkmingo Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai gaida, R. Sikorskis apie Lietuvą atsiliepė konkrečiau.
„Esame patenkinti, kad santykiai su Estija ir Latvija vis labiau stiprėja. Kai dėl Lietuvos, tikimės pradėti naują santykių etapą su vyriausybe, kuri bus prisaikdinta po spalį įvyksiančių rinkimų“, – sakė R. Sikorskis.
Šias tris šalis Lenkijos URM priskiria „Šiaurės krypčiai“, kurioje savo strategine partnere laiko Švediją, o visoje Europoje svarbiausia Lenkijos partnerė yra Vokietija.
