Prieštaringi vertinimai dėl Vilniaus rajono savivaldybės sprendimo suteikti Jozefo (Juzefo) Pilsudskio vardą Pikeliškių kaimo gatvei pasiekė ir Lenkijos spaudą.
Beveik visuose centriniuose Lenkijos dienraščiuose pabrėžiama, kad tarpukario Lenkijos vadovo generolo J.Pilsudskio asmenybė Lietuvoje vertinama itin nevienareikšmiškai.
Lenkų spauda cituoja Lietuvos Seimo narį, opozicinės Tėvynės sąjungos narį Jurgį Razmą, pasak kurio, "Lietuvoje lenkų politiko veikla vertinama neigiamai, nes šis žmogus buvo okupantas".
Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis laikraščiui "Rzeczpospolita" sakė, kad kai kurių lietuvių "nacionalistinės pakraipos" politikų J.Pilsudskio lyginimas su Stalinu ir Hitleriu yra "politinis analfabetizmas".
Pasak Lietuvos lenkų mažumos atstovo, Vilniaus savivaldybės sprendimas "yra legalus ir neginčijamas". Be to, "Vilnijos gyventojai žiūri į J.Pilsudskį ne į kaip okupantą, o į tėvynainį, kuris čia gimė, išvijo bolševikus ir išgelbėjo Lietuvos, Lenkijos, o gal ir visos Europos nepriklausomybę".
V.Tomaševskis tikisi, kad šis reikalas sukels istorinę diskusiją, kuri padės lietuviams suprasti J.Pilsudskio asmenybę ir jo vaidmenį istorijoje.
Kaip rašoma dienraštyje "Trybuna", "lietuviai lenkų maršalą kaltina tuo, kad jis dviem dešimtmečiams atėmė iš jų sostinę - Vilnių".
Lietuvos istorikai, mano, kad 1920 metais J.Pilsudskis Vilnijoje inscenizavo sukilimą, kurio metu buvo okupuota ir prijungta prie Lenkijos beveik trečdalis Lietuvos.
Sprendimas pavadinti Riešės seniūnijos Pikeliškių kaimo gatvę J.Pilsudskio vardu buvo priimtas trečiadienį. Siūlymą pavadinti J.Pilsudskio vardu gatvę už 23 kilometrų nuo Vilniaus esančiose Pikeliškėse inicijavo parašus surinkę vietos gyventojai.
Dauguma iš maždaug 300 Pikeliškėse gyvenančių žmonių yra lenkai. Gyvenvietėje yra restauruotas dvaras, kuriame praėjusio šimtmečio pradžioje buvo J.Pilsudskio vasaros rezidencija.
J.Pilsudskis 1867 metais gimė Lietuvoje, Švenčionių rajone, tuometiniame Zalavo dvarelyje. Po generolo mirties jo širdis buvo palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.
Atvykę į Lietuvą, neretai Zalavą ir Rasų kapines aplanko Lenkijos valdžios pareigūnai ir žymūs lenkų kilmės visuomenės veikėjai.
BNS
