Eitynės, kasmet rengiamos minint Lenkijos nepriklausomybės dieną, jau trečius metus iš eilės virto gatvių susirėmimais Varšuvos centre tarp riaušininkų ir riaušių policijos.
Premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, jog tai, kas turėjo tapti švente, buvo sugadinta agresijos aktų ir smurto.
„Tai, kas įvyko, yra nepriimtina, – D.Tuskas rašė savo „Twitter“ pranešime, kurį citavo naujienų televizija TVN24. – Tokio pobūdžio įvykiai negali turėti vietos. Kiekvienam, toleruojančiam tokio pobūdžio įvykius, tenka bendra atsakomybė.“
Keli tūkstančiai ultradešiniųjų protestuotojų eitynes pradėjo taikiai, prižiūrimi savų tvarkdarių, vilkėjusių oranžines liemenes, o virš gatvių skraidė policijos sraigtasparnis.
Smurtas prasiveržė, kai kelios dešimtys jaunuolių, prisidengusių veidus megztomis kaukėmis ir futbolo aistruolių šalikais, atsiskyrė nuo pagrindinių eitynių ir pasuko į vieną šoninę gatvę, kur pradėjo atakuoti pastatą, savavališkai užimtą kairiųjų radikalų.
Vienas apie 20 metų tos bendrijos, žinomos kaip antifašistinės politinės veiklos centras, gyventojas, užsidėjęs slidininko kaukę, sakė, kad apie 200 žmonių surengė ataką prieš jų pastatą, svaidydami akmenis ir butelius su degiu skysčiu.
„Jie mėgino veržtis vidų, tačiau sugebėjome juos atremti ir užgesinti Molotovo kokteilius. Keli iš mūsų sužeisti – laimei, nesunkiai“, – jaunuolis, atsisakęs atskleisti savo vardą, sakė naujienų agentūrai AFP.
Riaušininkai taip pat padegė vaivorykštės pavidalo meno instaliaciją, papuoštą plastikinėmis gėlėmis, simbolizuojančią toleranciją. Įsikišus riaušių policijai, į pareigūnus pradėjo lėkti pirotechnikos užtaisai ir akmenys. Vaikant riaušininkus buvo padegti keli automobiliai.
Šis smurtas pademonstravo Lenkijos visuomenėje pastebimus lūžius. Daugelis lenkų tapo turtingesni per kelerius pastaruosius metus, tačiau mažuma jaučiasi atstumta ir yra įsitikinusi, kad šalyje paminamos tradicinės šeimos ir tikėjimo vertybės, taip pat atrišamos rankos vykdyti abortus.
Šių radikalių veikėjų didėjantis pastebimumas Lenkijoje atspindi ultradešiniųjų jėgų stiprėjimą kitur Europoje.
Įtampa dėl ekonomikos sulėtėjimo Senajame žemyne, susidėjusi su vietos veiksniais, padidino palaikymą nacionalistam ir prieš imigrantus nusistačiusioms grupuotėms daugelyje šalių, tokių kaip Graikija, Vengrija ar Prancūzija.
Lenkijoje padėtį stebinčios nevyriausybinės organizacijos nurodė, kad šalyje daugėja rasiškai motyvuoto smurto incidentų, o jaunuoliai, skanduojantys ultradešiniųjų šūkius, įsiverždavo į universitetų auditorijas per liberalios pakraipos dėstytojų paskaitas.
Prieš prasiveržiant smurtui per pirmadienį vykusias eitynes demonstrantai skandavo „Dievas, garbė, tėvynė!“ ir mojavo raudonos bei baltos spalvos nacionalinėmis vėliavomis.
„Manau, kad lenkiškumui kyla pavojus, – sakė 30-metis eitynių dalyvis, vardu Grzegorzas (Gžegožas). – Lenkijos vyriausybė nekompetentinga ir kelia pavojų lenkybei.“
Kitas protestuotojas, prisistatęs Mateuszo (Mateušo) vardu, sakė atėjęs „pareikšti savo patriotizmo“.
Sužeisti pareigūnai
Policijos atstovas Mariuszas Sokolowskis (Marjušas Sokolovskis) sakė, kad pareigūnai šaudė guminėmis kulkomis, mušė riaušininkus guminėmis lazdomis ir naudojo pipirines dujas. Buvo sulaikyti per 60 žmonių, o bent 19 buvo sužeisti, įskaitant septynis policininkus, pranešė vietos žiniasklaida.
Eitynių dalyviams pasiekus Rusijos ambasadą, kuria dalis lenkų laiko sovietinių represijų simboliu, dalis protestuotojų mėtė petardas į pastatą ir padegė tą kompleksą saugančių policininkų būdelę bei automobilį. Tačiau ambasadą apsupo riaušių policija, o minia patraukė tolyn.
„Pateisinimo chuliganizmui nėra. Smerkiame Vienos konvencijos (dėl diplomatinių santykių) pažeidimą“, – Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Marcinas Wojciechowskis (Marcinas Vojcechovskis) rašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Panašu, kad pagrindiniais riaušininkų taikiniais tapo bet kokie kairiųjų arba liberaliųjų pažiūrų simboliai.
Kai minia atsitraukė nuo savavališkai užimto namo, aplink kurį riogsojo apdegusios nuolaužos ir stiklo šukės, vienas iš jo gyventojų apkaltino policiją nesugebėjus sulaikyti ultradešiniųjų protestuotojų. „Jūs užsiundėte ant mūsų fašistinius šunis“, – skundėsi jis.
Vėliau riaušininkai patraukė į Išganytojo aikštę, kuri yra vienas iš labiausiai bohemiškų rajonų Varšuvos centre ir kurio populiariose kavinėse mėgsta leisti laisvalaikį studentai.
Aikštės viduryje pastatyta vaivorykštės pavidalo meno instaliacija, papuošta dirbtinėmis gėlėmis, buvo tapusi tolerancijos ir įvairovės simboliu. Pirmadienio vakarą, kai pro šalį ėję riaušininkai ją padegė, iš instaliacijos teliko aprūkęs plieninis karkasas.
Anksčiau pirmadienį vykęs oficialus Nepriklausomybės dienos renginys praėjo be jokių nesklandumų, dalyvaujant tūkstančiams žmonių.
Tą pačią dieną Varšuvoje prasidėjo 19-oji Junginių Tautų (JT) konferencija dėl klimato pokyčių (COP19).
Lenkija išsikovojo nepriklausomybę 1918 metų lapkričio 11 dieną po to, kai 123 metus buvo ištrinta iš Europos žemėlapio po trijų bendros valstybės su Lietuva padalijimų, kuriuos įvykdė carinė Rusiją, Prūsija ir Austrijos-Vengrijos imperija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
